Raskite .lt domeną

Lietuvos internetą augina .lt domenas ir dirbtinis intelektas

Praėjusiais metais Lietuvos internetas išaugo iki 250 tūkst. registruotų .lt domenų ribos, o dirbtinio intelekto (DI) sprendimai reikšmingai palengvino interneto svetainių ir el. parduotuvių kūrimą tiek verslui, tiek šalies gyventojams. Apie domenų rinkos pokyčius, jų įtaką Lietuvos interneto plėtrai bei išpopuliarėjusių DI įrankių naudojimą kalbamės su Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG vadovu Tomu Mackumi.

– 2025 m. registruotų .lt domenų skaičiaus augimas šoktelėjo net 4,4 proc. ir buvo didžiausias per paskutinį dešimtmetį, išskyrus bumą per karantiną. Pernai metų pabaigoje pasiekta 250 tūkst. domenų riba, o bendras .lt domenų skaičius buvo 10 tūkst. didesnis nei 2024 m. Kokios priežastys darė įtaką augimui?

– Labiausiai .lt domenų skaičiaus augimą lėmė ekonominis šalies stabilumas ir pagerėjęs domenų pratęsimas. 2025 metais buvo daug daugiau pratęsta domenų nei ankstesniais metais. Domenų pratęsimo rodikliai, matyt, išaugo dėl to, kad žmonės ir verslai pradėjo jausti didesnį stabilumą dėl savo ateities ar verslo perspektyvų. Prasidėjus karui Ukrainoje, stebėjome visiškai kitokią situaciją – daug domenų nebuvo pratęsiami, o naujų domenų registracijos drastiškai mažėjo.

Tomas Mackus, KTU Interneto paslaugų centro vadovas

– Kiek įtakos Lietuvos interneto plėtrai turėjo akredituotų .lt domeno paslaugų teikėjų siūlomos DI sprendimais pagrįstos paslaugos?

– Labai džiaugiuosi, kad paslaugų teikėjai pasitelkia DI ir kuria patogius vartotojui domenų bei serverių administravimo įrankius, leidžiančius be jokių programavimo žinių kurti tipines interneto svetaines ir el. parduotuves, lengvai naudotis el. pašto bei kitomis paslaugomis. Dabar užtenka pokalbių robotui parašyti keletą sakinių ir norima interneto svetainė įdiegiama akimirksniu. Tai užtikrina spartesnę ir kokybiškesnę Lietuvos interneto plėtrą.

Kalbant apie .lt domeno paslaugų teikėjus, daugiausiai – apie 48 proc. – .lt domenų administruoja „Interneto vizija“, tačiau praėjusiais metais stebėjome itin spartų „Hostinger“ augimą, kurio .lt domenų krepšelis per metus padidėjo net 36 proc. Labai tikiuosi, kad Lietuvą garsins ne tik „Vinted“ ar „Nord VPN“ vienaragiai, bet ir pasaulyje sparčiai augantis „Hostinger“.

Lietuvos rinkoje praėjusiais metais taip pat aktyvūs išliko „Telia“ ir „Domenai.lt“ paslaugų teikėjai. Iš viso .lt domenų registravimo paslaugas teikia 109 akredituoti Lietuvos ir užsienio paslaugų teikėjai.

– Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Švedijoje, Danijoje, Belgijoje nacionalinių domenų skaičius per pastaruosius keletą metų mažėjo. Kaip atrodo Baltijos šalys Europos kontekste?

– Kai kuriose Vakarų Europos šalyse registruotų nacionalinių domenų skaičius pernai mažėjo ir toks rinkos sąstingis turbūt indikuoja apie didelį Vakarų Europos domenų rinkos prisotinimą bei ekonomines problemas.

Tuo tarpu domenų rinka visose Baltijos šalyse 2025 m. augo, t. y. nacionalinių .lt, .lv ir .ee domenų skaičius didėjo. Lietuva praėjusiais metais pasiekė reikšmingą 250 tūkst. registruotų .lt domenų ribą, Latvija metus baigė su 146 tūkst. registruotų .lv domenų, o Estija turėjo 182 tūkst. registruotų .ee domenų.

Nors Baltijos šalių kontekste galime pasidžiaugti, kad lietuviai turi daugiausiai domenų, tačiau jeigu pažvelgtume į šimtui gyventojų tenkantį registruotų domenų skaičių, tuomet matytume akivaizdų atsilikimą nuo estų. CENTR organizacijos duomenimis, domenas .ee Estijoje užima mažesnę rinkos dalį (50 proc.) nei .lv domenas Latvijoje (52 proc.) ar .lt domenas Lietuvoje (60 proc.), tačiau Estijai pavyko save geriau pristatyti kaip skaitmeninės ekonomikos šalį, ypatingą dėmesį skiriančią elektroninių paslaugų vystymui ir jų eksportui. Turbūt aktyvesnė Estijos skaitmeninio verslo ekosistema lemia, kad šimtui gyventojų tenka 12,6 registruoto domeno, kai Lietuvoje tik 8,3, o Latvijoje dar mažiau – 7,6 domeno.

– Kaip manote, ar populiarėjantys DI įrankiai ir pokalbių robotai neišstums iš rinkos įprastos paieškos internete arba taip vadinamo gūglinimo, kuriam reikalingi domenai ir interneto svetainės?

– Manau, kad interneto svetainės ir domenai neišnyks, nes DI reikia apsimokyti, o tam reikalinga informacija, duomenys. Kaip ir interneto paieškos varikliai, DI įrankiai lygiai taip pat ieško, indeksuoja ir naudoja internete skelbiamą informaciją. DI mokymasis turi vykti nuolat, nes kitaip informacija bus pasenusi. Tad DI įrankiams būtini domenai – adresai, kuriais galima rasti reikalingą informaciją.

Kitas dalykas, kuris yra svarbus – vis dar neišspręsta DI pokalbių robotų haliucinavimo problema, todėl būtina atidžiai tikrinti šaltinius – nuorodas į interneto svetaines, kuriomis remiasi DI pokalbių robotai, atsakydami į klausimus. Pagal domeną galima spręsti, ar šaltinis yra patikimas – tai žiniasklaidos priemonė ar mokslinis žurnalas, ar melagiena ir net sukčių suklastota interneto svetainė.

– Per 2025 m. vidutinis metinis .lt domenų pratęsimas padidėjo iki 88,04 proc. Kas lėmė gerėjančius pratęsimo rodiklius ir kokios yra esminės rizikos, susijusios su domenų nepratęsimu?

– Domenų pratęsimas turbūt pagerėjo ne tik dėl optimistiškesnio ekonominės situacijos vertinimo, bet ir dėl augančio domenų turėtojų sąmoningumo. Jie pradeda suprasti, kad panaikinus ir išregistravus domeną, jį bet kas kitas vėl gali registruoti iš naujo bei panaudoti savo tikslams.

Jeigu domeno vardas buvo ilgai naudotas, natūralu, kad tam tikras lankytojų srautas ar klientų el. laiškų siuntimas į buvusias pašto dėžutes gali išlikti po domeno panaikinimo. Todėl labai svarbu išlaikyti domeną kuo ilgiau, tokiu būdu vengiant rizikos, kad kažkas kitas, registravęs tą patį domeno vardą, neperimtų klientų el. laiškų ir nenukreiptų lankytojų srauto į naują, galbūt net konkurentų interneto svetainę.

Turime nemažai atvejų, kai klientai sako, kad turėjom domeną, kurio mums nebereikėjo ir jo nepratęsėme, nes pradėjome naudoti kitą. Tačiau buvusį domeną užregistravo kitas asmuo ir buvusiu adresu publikuojama kita svetainė su klaidinančia informacija, o kartais – net identiška suklastota svetainė. Tokiais atvejais buvę domeno turėtojai yra labai nepatenkinti, kad kažkas kitas naudoja jų buvusį domeną. Bet juk domenas buvo nepratęstas ir po jo išregistravimo domeną galėjo registruoti kitas asmuo.

– Kokius veiksmus patartumėte atlikti keičiant prekių ženklą?

– Kai buvo keičiamas prekių ženklas ir senasis domenas tampa nebereikalingas, patarčiau bent metus ar du domeną pratęsti ir padaryti nukreipimą į naują domeną, kuriuo būtų pasiekiama naujoji interneto svetainė. Tik įsitikinus, kad nei klientų srauto į interneto svetainę senuoju adresu, nei el. laiškų su senuoju domeno vardu nebeliko, tokį domeną galima naikinti.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad įvairios sistemos ir socialiniai tinklai prašo nurodyti el. pašto adresą, pagal kurį identifikuoja vartotojus. Panaikinus domeną, o piktavaliams jį vėl užregistravus iš naujo ir susikūrus anksčiau naudotus el. pašto dėžučių adresus, atsiranda galimybė perimti socialinių tinklų ir kitas paskyras, nes piktavaliai, kontroliuojantys atitinkamą el. pašto dėžutę, gali lengvai apsimesti paskyros turėtojais.

– Dėl kokių priežasčių taip vadinami „domenų gaudytojai“ medžioja nepratęstus domenus?

– Vienus domenus „gaudo“ todėl, kad yra gražus, unikalus, trumpas ar kitaip vertingas verslui domeno vardas, kurį galima vėliau parduoti už didesnę kainą, t. y. perleisti teises į domeną jo pageidaujančiai įmonei ar fiziniam asmeniui.

Nepratęstus domenus „gaudytojai“ mėgsta dėl didelio lankytojų srauto, t. y. jeigu domenas turi daug nuorodų iš kitų interneto svetainių, paieškos sistemose turėjo aukštas pozicijas arba buvo gerai žinomas rinkoje. Registravę tokį nepratęstą domeną, naujieji jo savininkai perima visą buvusį interneto svetainės lankytojų srautą ir jį nukreipia kitur. Turbūt buvę klientai ir buvęs lankytojų srautas šiuo atveju yra vertingiausi dalykai.

Trečiuoju atveju nepatęsti domenai registruojami siekiant apgauti paieškos variklius, kai atkuriama klaidinamai panaši interneto svetainė į prieš tai buvusią, tačiau yra pridedama naujų nuorodų. Tokiu būdu SEO optimizavimo paslaugas teikiantys asmenys bando pasinaudoti buvusia domeno reputacija ir srautu.

Kartais nepratęstus domenus registruoja sukčiai. Tai patys pavojingiausi ir galintys ypatingai daug žalos sukelti atvejai, kai registruodamas nepratęstą domeną sukčius suklastoja interneto svetainę. Apie klastotę nieko neįtardami buvę klientai tariamai įsigyja prekes pervesdami sukčiams nemenkas pinigų sumas.

Siekiant apsaugoti tiek savo verslą, tiek klientus, rekomenduoju domeną pratęsti tol, kol nebeliks lankytojų srauto. Kai nebelieka srauto, domenu pasinaudoti ar sukčiauti galimybių lieka kur kas mažiau.

– Daug lietuvių greta darbo turi įvairių kūrybinių hobių ir mažų verslų. 2026 metai prasidėjo didesniais mokesčiais fiziniams asmenims, užsiimantiems individualia veikla, kai pajamos bus sumuojamos su kitomis pajamų rūšimis ir apmokestinamos vienu GPM tarifu. Ar tai neatbaidys lietuvių imtis verslo?

– Mokestinės aplinkos pokyčiai gali turėti neigiamą poveikį ir sumažinti motyvaciją kurti papildomą veiklą, kuriai reikia domeno ir interneto svetainės ar el. parduotuvės. Bet labiausiai norą kurti verslus, manyčiau, veiks asmenų nuotaika ir pesimistiškas ar optimistiškas ateities perspektyvų vertinimas.

Daug žmonių kartais pasvajoja, kas būtų, jeigu dirbčiau ne samdomą darbą, o turėčiau savo verslą ar veiklą, kur galėčiau planuoti laisvai laiką, būti nepriklausomas, savo tempu kažką kurti, gaminti ar konsultuoti. Pats lengviausias būdas patikrinti savo svajones ar verslo idėją – pradėti veikti internete be didelių investicijų. Todėl daug verslų pirmuosius žingsnius žengia internete, o tam užtenka domeno ir interneto svetainės.

– Ačiū už pokalbį.

Publikuota 2026-03-02