Raskite .lt domeną

Pogimdyvinės depresijos gydymas baigėsi el. parduotuvės mažyliams sukūrimu

Istorijų, kai liga baigiasi laimingai – apstu. Atvejų, kai sėkmingai išgydytas susirgimas padeda sukurti sėkmingą verslą – mažiau. Vienas jų – unikali Gražiausio lietuviško interneto vardo konkurso laureatės Silvijos Puskunigienės iš Vilkaviškio rajono Opšiūrų kaimo istorija.

Išgyvenusi komplikuotą dukrytės gimdymą ir susirgusi pogimdyvine depresija, moteris išmoko megzti ir savo mezginius pristatyti internete. Šiam tikslui ji draugės padedama sukūrė kojinyčių kūdikiams elektroninę parduotuvę nesušalk.lt, kurios domenas šiais metais buvo išrinktas vienu iš gražiausių lietuvišku interneto vardu.

Pirmosios pamokos – iš „Youtube“

Laukdamasi vyresnės dukros Silvija užsisakė iš „Vinted“ kitos moters megztas kojinytes. Kai jas gavo ir apžiūrėjo, pamatė, kad nekokybiškos, numegztos iš pernelyg storų siūlų, labai kietos. Tuomet moteris pagalvojo, kad nemokėdama megzti turbūt pati geriau nusimegztų.

„Mano nėštumas buvo sunkus, dažnai laiką leisdavau ligoninėse, todėl negalėdama nieko sunkaus dirbti ir gulėdama sugalvojau išmokti pati megzti. Pirmieji mano mezgimo žingsniai buvo žiūrint „Youtube“ pamokas. Kai buvo gyva močiutė, ji taip pat padėjo. Iki šiol turiu iš dviračio ratų stipinų padarytus virbalus, kuriuos laikau kaip prisiminimą“, – pasakoja S. Puskunigienė.

Silvija Puskunigienė, mezgėja

Pasak Silvijos, mezgimas patiko, buvo viskas nauja ir sekėsi gerai. Pirmiausia moteris išmoko megzti kūdikių kojinytes, o žiūrėdama vaizdo įrašus „Youtube“ platformoje toliau tobulėjo – nusimezgė dukrai pleduką. Gimus dukrytei pavyko nusimegzti liemenę ir kepurytę šaltajam sezonui.

Smogė pogimdyvinė depresija

„Kai gimė dukrytė, ji buvo labai nerami ir verkdavo per visą naktį. Dėl itin sunkaus gimdymo ir neramaus kūdikio susirgau pogimdyvine depresija, nors iš pradžių galvojau, kad tai nuovargis. Vyras sakydavo: išsimiegosi ir viskas bus gerai. Bet nebuvo gerai ir niekas nesuprato, kokia bloga situacija.

Pogimdyvinė depresija turbūt lėmė, kad buvau pernelyg suirzusi ir išvargusi, todėl savo mezginių nerodžiau ir net nenorėdavau megzti dėl menkiausios nesėkmės. Nors tai rankų darbas, bet dėl depresijos kėliau pernelyg aukštus reikalavimus savo mezginiams ir niekam jų nerodžiau“, – skaudžia patirtimi dalinasi mezgėja.

Pasak moters, kai gimė antra dukrytė, pogimdyvinė depresija smogė dar stipriau, todėl teko ieškoti pagalbos pas psichoterapeutą.

„Kai paskyrė medikamentinį gydymą, psichoterapeutas pasakė, kad praėjus dviem savaitėms po vaistų vartojimo, pradėsi daryti dalykus, kokių nedarei – atsipalaiduosi ir mėgausiesi gyvenimu. Po mėnesio sukūriau socialiniame tinkle „Facebook“ puslapį ir pristačiau savo mezginius“, – prisimena S. Puskunigienė.

Verslo pradžia – socialiniame tinkle

Silvijos teigimu, puslapis socialiniame tinkle augo, mamytės vis aktyviau ėmė prašyti numegzti kojinyčių kūdikiams. Mezgimo įgūdžiai taip pat augo ir dabar per dieną moteris gali jų numegzti apie 5 poras.

Silvijos Puskunigienės rankomis numegztos kojinytės kūdikiui

„Nereikėtų manyti, kad viskas pavyko lengvai ir greitai. Konkurencija didelė ir ji pasimato, kai pradedi ieškoti kokio nors daikto. Pavyzdžiui, aš nesidomiu paveikslais ir nematau, kiek daug yra menininkų, siūlančių savo kūrinius. Bet jeigu man prireikė paveikslo ir pradedu tuo domėtis, pasižiūrėti socialinių tinklų teminėse grupėse, pamatai gausybę žmonių, kurie daro tą patį. Todėl suvokiau, kad reikia išskirtinumo ir pradėjau megzti kūdikių kojinytes su lietuviškais originaliais užrašais, kurie tiktų visiems. „Mano pirmosios kojinytės“, „Jau gimiau“, „Mano visas pasaulis“, „Labas, pasauli!” ir panašūs lietuviški posakiai sulaukė dėmesio „Facebooke“, – teigia smulkioji amatininkė.

Konkurencijos pastūmėta ji pradėjo galvoti apie naujas verslo nišas. Marijampolės profesinio rengimo Vilkaviškio skyriuje išmokusi siūti, Silvija pradėjo gaminti kitus tekstilės gaminius kūdikiams.

Augant verslui prireikė el. parduotuvės

Nors Silvijai labai smagu bendrauti per „Messenger“ su mamytėmis, tačiau tai labai vargina ir atima begalę laiko. Mamytės smulkmeniškos ir su kiekviena reikia labai daug kalbėti. Moteris sako nemėgstanti individualių, vienetinių užsakymų, geriau, kai padaro tokių pačių daugiau, pasiskirstydama ir optimaliau išnaudodama savo laiką.

„Elektroninės parduotuvės privalumas, kai pagaminai, nufotografavai, įkėlei, o pardavimo procesas, atsargų valdymas ir siuntų generavimas vyksta automatizuotai. Kai užsakymų daugėja, tuomet labai sunku vesti kiekvieną siuntos numerį ar išrašyti sąskaitas. El. parduotuvė automatizuoja buhalteriją – vietoje gausybės sąskaitų už kiekvieną siuntą iš paštomato turiu galimybę gauti tik vieną už visas per mėnesį išsiųstas siuntas. Jeigu per mėnesį siunčiama šimtai siuntų, kiekvieną suvaldyti ir išvengti klaidų – ypatingai sunku“, – prekybos el. parduotuvėje privalumus vardija S. Puskunigienė.

Nesušalk.lt gaminiai kūdikiams

Pasak moters, ji labai nepasitikėjo savimi ir el. parduotuvės ilgą laiką nenorėjo. Tačiau padedama draugės registravo domeną ir sukūrė el. parduotuvę be didelių investicijų.

„Po dviejų savaičių darbo pavyko atidaryti parduotuvę „Shopify“ platformoje. Ją valdau savo telefone, net prekių nuotraukas tiesiai keliu iš telefono. El. parduotuvės valdymas itin paprastas ir pritaikytas IT žinių neturinčiam žmogui. Siūloma daug integracijų verslo procesų automatizavimui, o svarbiausia – neprireikė didelių investicijų“, – patirtimi dalinasi smulkioji verslininkė.

Sunkiausia – biurokratija

Pašnekovės teigimu, jai sunkiausia buvo biurokratiniai dalykai, nes reikėjo pasirašyti sutartis su banku, siuntų pristatymo įmonėmis.

„Pasirinkau smulkiam verslui palankiausią ir lanksčiausią įmokų surinkimo įmonę „Opay“ bei itin patogią ir su visais paštomatais integruotą siuntų sistemą „Multisiuntos“.

Nors bandžiau kitus tiekėjus, man kryžiaus keliai norint sudaryti sutartį su bankais ar paštomatų tinklais yra nepriimtini, nesuvokiami šiuolaikinės konkurencijos sąlygomis, o svarbiausia – sunkiai įkandami smulkiam verslui. Po dviejų mėnesių vargo nusprendžiau pasirinkti tarpininkus, o ne dirbti tiesiogiai su šių paslaugų tiekėjais. Negaliu pakęsti atsainaus ir arogantiško požiūrio į klientą, pernelyg išpūstos biurokratijos, kuri reikalauja didelės teisinės kompetencijos. Aš esu mezgėja ir siuvėja, smulki kaime įsikūrusi gamintoja, kuriai biurokratiniai dalykai pernelyg apsunkina veiklą“, – tikina S. Puskunigienė

Domeno vardą registruoti pavyko greitai ir patogiai

Paklausta, ar nebuvo sunku sugalvoti domeno vardą savo el. parduotuvei, moteris prisimena, kad idėją vardui padiktavo jos gaminiai.

Silvija Puskunigienė, mezgėja

„Kai mezgu didesnį gaminį, pavyzdžiui, pleduką, jis priglunda prie kūno, apgaubia kelius, todėl iš karto jaučiu šilumą. Savo gaminiais kuriu šilumą, kuri padeda nesušalti. Tad ieškodama domeno vardo galvojau pirmiausia apie šilumą, norėjau kažko unikalesnio, subtilesnio ir aiškesnio. Jokiu būdu nenorėjau angliško, kaip dabar madinga, pavadinimo. Siekiau pabrėžti, kad mano rankomis numegzti gaminiai yra lietuviški, todėl pasirinkau Lietuvą rodantį aukščiausio lygio domeną .lt, o patikrinus įvairius domenų vardus, buvo laisvas nesušalk.lt. Jį registravau per domenai.lt labai patogiai ir greitai“, – patirtimi dalinasi S. Puskunigienė.

Tiesa, socialiniame tinkle „TikTok“ mezgėjos verslą galima rasti kitu vardu – „Mezgaliute“, bet el. parduotuvei ir logotipui tinkamesnis domenas moteriai pasirodė nesušalk.lt.

„Man labai nepatiko, kad socialiniuose tinkluose paskyrų pavadinimus galima turėti tik šveplus, todėl labai sunku viešinti el. parduotuvės pavadinimą. Labai norėčiau, kad kokiame „Instagram“ būčiau ne šveplu „Nesusalk“, o taisyklingu lietuvišku „Nesušalk“ vardu.

Socialiniame tinkle „Facebook“ domenas rodomas nesuprantamu kodu, todėl tai apsunkina dalinimąsi el. parduotuvės puslapiais. Dalintis „Facebook“ grupėse visai neįmanoma, nes domenas su xn simboliais laikomas nesaugia ar net pornografine nuoroda ir yra užblokuojamas. Turėdama nesušalk.lt domeną negaliu naudotis el. paštu, todėl tenka verslui naudoti asmeninę „Gmail“ paskyrą“, – problemas vardija smulkioji verslininkė.

Lietuviškas domenas – ne kliūtis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG rinkodaros ir komunikacijos specialistas Vaidotas Jakuška pripažįsta, kad domenų vardai su savitosiomis lietuviškomis raidėmis ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž yra mažai naudojami dėl nepatogumų atvaizduojant IDN (angl. Internationalized Domain Names) domenus socialiniuose tinkluose, el. pašto ir kitose sistemose.

„Labai gaila, kad nuo 2004 metų, kai buvo sudaryta galimybė registruoti antro lygio .lt domenus su specifinėmis lietuviškomis raidėmis, iki šiol nėra visiškai iki galo visose grandyse išvystyta daugiakalbei terpei pritaikyta infrastruktūra, todėl socialiniuose tinkluose ar el. pašto adresuose IDN domenų naudojimo praktiškai nematome.

Gera žinia, kad daugėja tokių domenų skaičius, o verslas ryžtasi nebešvepluoti ir naudoti taisyklingus vardus interneto svetainėms ar el. parduotuvėms. Iš viso jau yra registruota daugiau kaip 2000 IDN domenų“, – teigia KTU Interneto paslaugų centro specialistas V. Jakuška.

Vaidotas Jakuška, KTU Interneto paslaugų centro rinkodaros ir komunikacijos specialistas

Pasak rinkodaros specialisto, naudojant šveplą domeną reikėtų registruoti ir jo atitikmenį su savitosiomis lietuviškomis raidėmis. Turint abu domenus galima vieną jų nukreipti sudarant galimybę interneto svetainę ar el. parduotuvę pasiekti tiek taisyklingu, tiek šveplu domenais. Kaip ir prekių ženklas, domenas yra vertingas turtas, todėl reikia siekti ne tik patogumo vartotojams rašant domeną, bet ir verslo apsaugos. Yra atvejų, kai domenas tuo pačiu vardu tik su diakritikais registruojamas ir naudojamas konkurentų, pvz., svarstyklės.lt ir svarstykles.lt, bitėms.lt ir bitems.lt.

Praėjusiais metais visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Baltijos tyrimai“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausa apie naudojimosi internetu įpročius, paaiškėjo, kad nors 70 proc. respondentų švepluoja rašydami domeno vardus, vis tik jau 27 proc. adrese naudoja raides su nosinėmis ir varnelėmis, t. y. rašo domeno vardus taisyklingai, pvz. gražus-vardas.lt.

Ką reikėtų žinoti svarstant apie pirmąją el. parduotuvę?

Interneto prieglobos (angl. hosting) ir domenų registravimo paslaugų teikėjo „Domenai.lt“ vadovas Donatas Bartusevičius skatina įgyvendinti savo svajonę ir pradėti dabar, nes sukurti savo el. parduotuvę lengviau kaip niekada anksčiau.

„Užregistravus domeną reikia susikurti pirmą el. pašto dėžutę su savo domeno pavadinimu pavyzdžiui labas@tavodomenas.lt. Tuomet pradėkite kurti el. parduotuvę, o tai padarysite per mažiau nei valandą pasitelkdami dirbtinio intelekto (DI) svetainės kūrimo įrankius.

Anksčiau pastebėdavome, kad pradedantys veiklą užtrukdavo galvodami tekstus, nuotraukas, ieškodami programuotojų rekomendacijų. Dabar užtenka parašyti, kuo prekiausite, kokia turi būti interneto svetainė ir DI viską atliks už jus, net svetainės dizainą, tekstus, nuotraukas. Žinoma, reikės korekcijų, tačiau tai milžiniška pagalba startui“, – teigia „Domenai.lt“ įkūrėjas D. Bartusevičius.

Donatas Bartusevičius, „Domenai.lt“ vadovas

Pašnekovas rekomenduoja pirmiausia rinktis hostingo planą startui, kurio kaina turėtų būti apie 3 – 7 Eur. per mėnesį. Didėjant užsakymų ir svetainės lankytojų skaičiui planą bus galima pagerinti.

Viena populiariausių yra „WordPress“ turinio valdymo sistema, kurios didžiausias privalumas - galimybė valdyti visus svetainėje esančius duomenis, juos eksportuoti į kitas platformas, lengvai integruoti naujienlaiškių siuntimą („Omnisend“), atsiskaitymo galimybes („Opay“, „Stripe“), SEO įskiepius.

„Žinoma galima rinktis specializuotas prekybos platformas kaip „Shopify“ ar kitas. Jos turi privalumų ir trūkumų, tačiau jei funkcionalumas, kaina ir dizainas jums tinka – puiku. Tačiau rekomenduoju atidžiai paskaityti paslaugų teikimo sąlygas, kas valdys duomenis, kokios galimybės eksportuoti prekes, nes galbūt vėliau norėsite integruoti jas į tokias platformas kaip „Etsy“, „Amazon“ ir kt.“, – įspėja pašnekovas.

Pasak D. Bartusevičiaus, nors pasirinkimas platus, tačiau greičiausias ir geriausias rezultatas pasiekiamas pasitelkus DI įrankius, o žmogui reikia tik atlikti korekcijas. Tendencija aiški – dirbtinis intelektas taps mūsų pagalbininku ir padės pasiekti tikslus greitai bei paprastai.

Publikuota 2025-10-30