Lietuviška versija (LT)
English version (EN)
2018-08-21
Europos paslaugų teikėjų diena Briuselyje
Kviečiame į Europos paslaugų teikėjų dieną, kuri vyks spalio 9 d. Briuselyje, Belgijoje.
Renginio programą rasite centr.org
Norėdami užsiregistruoti, atsiųskite žinutę mums el. paštu hostmaster@domreg.lt, kad galėtume suteikti kvietimus.
2018-05-16
JAV ekspertas: vis daugiau internautų kenčia nuo kibernetinio terorizmo
DNS Abuse mokymai

Augant kibernetinių atakų skaičiui labiausiai pažeidžiami išlieka saugumu internete nesirūpinantys vartotojai, įspėja Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos (ICANN) saugumo bei informacinių ir ryšių technologijų (IRT) viceprezidentas Dave‘as Piscitello. Pasak eksperto, su nepageidaujamais laiškais (angl. spam) plintantys virusai bei domenų ir interneto svetainių klastojimas išlieka didžiausiomis kibernetinio saugumo problemomis, kurios kamuoja internautus.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG, administruojančio .lt domeną, kvietimu Lietuvoje viešėjęs D. Piscitello surengė mokymus apie kibernetinį saugumą KTU studentams ir mokslininkams, Lietuvos kriminalinės policijos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos, Asmens duomenų inspekcijos, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET specialistams.

– Kokias matote didžiausias kibernetinio saugumo problemas?, – paklausėme D. Piscitello.

– Galbūt tai skambės keistai, tačiau nepageidaujami laiškai yra viena didžiausių kibernetinio saugumo problemų. Taip vadinamasis „spamas“ – tai lyg branduolinis povandeninis laivas su slaptais ir daug žalos darančiais teroristų ginklais. Nepageidaujami laiškai yra naudojami failų su virusais siuntimui. Vartotojai, matydami, kad tai esą dokumentas, paspaudžia ant tokių virusų, juos aktyvuoja kompiuteryje ir tampa aukomis. Tokie virusai renka vartotojų vardus, slaptažodžius ir kitą informaciją, kurią perduoda nusikaltėliams.

Skaityti daugiau...

Kita labai didelė problema – taip vadinamų „finansinių“ nepageidaujamų laiškų siuntimas vartotojams, kai apsimetama banku ir bandoma gauti prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės sistemų apgaulės būdu. Tad nepageidaujami laiškai padaro bene daugiausiai žalos.

– Ar egzistuoja taip vadinamas kibernetinis terorizmas, kas tai yra ir kokie jo mastai? Ar galite išskirti pasaulio regionus ar šalis, labiausiai kenčiančias nuo koordinuotų nusikaltimų?

– Kibernetinis terorizmas tai tarsi menas ir jo sąvoka paini. Jungtinėse Amerikos Valstijose dažnai sakoma, kad neįmanoma nurodyti meno ir pornografijos skirtumų, bet visi supranta, ką mato. Piliečiai kibernetinį terorizmą supranta kaip koordinuotų atakų pasekmes. Kibernetinis terorizmas vykdomas ne tik prieš valstybes, viešojo administravimo sistemas, bet ir prieš gyventojus ir dažnai neturi jokių fizinių sienų. Tačiau kiekviena valstybė turi tinkamai apsaugoti savo IT sistemas ir piliečių kompiuterius nuo koordinuoto kibernetinio terorizmo atakų. Kibernetinis terorizmas kaip nusikaltimų sritis yra labai perspektyvi ir auganti, todėl grėsmės yra labai didelės.

Dave Piscitello
Dave Piscitello

– Kibernetinių incidentų skaičius Baltijos šalyse taip pat auga. Kokia Jūsų nuomonė apie kibernetinio saugumo situaciją Baltijos šalyse ir Lietuvoje?

– Mūsų organizacija vis daugiau užduočių sprendžia ne tik JAV, bet ir Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Pastebime, kad Rytų ir Centrinės Europos bei Baltijos šalys vis aktyviau kovoja su kibernetiniais nusikaltimais. Reikia suprasti, kad nusikaltėliai internete nuolat ieško naujų būdų veikti, todėl viena kuri šalis nepajėgi susidoroti su augančiomis grėsmėmis. Nusikaltėlių infrastruktūra yra didelė ir stipri, o mūsų praktikoje buvo atvejų, kai programišiai panaudojo net 60 valstybių domenų administravimo infrastruktūros resursus, todėl nei viena šalis nėra apsaugota ir turi galvoti apie tai, kad gali bet kada tapti kibernetinių teroristų taikiniu.

– Domenų ir interneto svetainių padirbinėjimas nusikaltimams internete vykdyti yra gana dažnas reiškinys. Kokius susijusius su domenais nusikaltimus pastebite? Ar DNS (angl. Domain Name System) nukreipimai į nusikaltėlių serverius yra dažni?

– Viena didžiausių problemų – nusikaltimams daryti registruojami domenai ir padirbinėjamos interneto svetainės ar parduotuvės. Tokiems, dažnai legalias interneto svetaines nusikaltimų tikslais kopijuojantiems ir labai panašius domenus registruojantiems nusikaltėliams net yra išduodami saugumą užtikrinti turintys SSL sertifikatai, todėl suklastotos interneto svetainės vartotojų akyse atrodo saugios. Ir tai nėra sudėtinga nusikaltėliams padaryti – prie esą saugios, HTTPS protokolu apsaugotos interneto svetainės prisijungęs ir manydamas, kad tai saugu, interneto vartotojas suveda kreditinių kortelių bei kitus duomenis ir nieko neįtardamas tampa sukčių auka.

Nespauskite jokių įtartinų nuorodų, ypač jeigu jos yra atsiųstos elektroniniu paštu, nes tokios nuorodos ir domenai naudojami vartotojų nukreipimui į padirbtas interneto svetaines. Noriu įspėti, kad SSL sertifikatais nereikėtų lengvai pasitikėti, visada patikrinti, kam jie išduoti, o geriausia – nespausti jokių nuorodų.

DNS Abuse mokymai

SSL sertifikatas yra tik viena saugumo dalių. Jeigu norite saugiai apsipirkti internete ar pasinaudoti elektroninės bankininkystės paslaugomis geriau patys ranka suveskite domeną į interneto naršyklės adreso eilutę. Aš pats visuomet nespaudžiu nuorodų, net ir gavęs iš banko naujienlaiškį, nes tada žinau, kad tikrai atsidariau savo banko svetainę. Būkite atsargūs ir per daug nepasitikėkite technologijomis, kurias nusikaltėliai stengiasi įveikti. Susekti ir užblokuoti nusikaltėlių padirbtas interneto svetaines nėra taip lengva, nors tiek policija, tiek kitos kibernetinius nusikaltimus tiriančios įstaigos dirba sunkų darbą.

– Programuotojai sako, kad daugėja nesaugių interneto svetainių. Ar gali ir tvarkingas, nuolat atnaujinamas tinklaraštis, naudojantis nemokamą turinio valdymo sistemą, būti nesaugus?

– Taip, tai problema, kad yra per daug interneto svetainių, kurios yra nesaugios, todėl dažnai „nulaužiamos“ ir į jas įterpiamas kenkėjiškas programinis kodas, kuris padeda infekuoti lankytojų kompiuterius ir rinkti bei perduoti informaciją. Taip nusikaltėliai naudojasi teisėtais domenais ir interneto svetainėmis nusikaltimams vykdyti. Tokios atakos prieš nesaugių interneto svetainių lankytojus vyksta ilgai nepastebėtos ir yra itin pavojingos. Interneto svetainių administratoriai turėtų pasirūpinti svetainės ir jos lankytojų saugumu atnaujindami svetainių naudojamą turinio valdymo sistemos programinę įrangą.

Rūpintis saugumu būtina aukščiausiu lygiu

Kaip apsaugoti savo domeną, kad interneto svetainė būtų saugi, pataria KTU Interneto paslaugų centro DOMREG Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Tomas Mackus:

Tomas Mackus
Tomas Mackus

„ICANN eksperto D. Piscitello mintys apie didžiausias vartotojams kylančias saugumo problemas yra aktualios ir Lietuvoje. Skelbiama apie įsilaužimus į valstybės institucijų, žiniasklaidos, verslo įmonių IT sistemas, duomenų vagystes, todėl rūpintis saugumu būtina aukščiausiu lygiu.

Džiaugiuosi, kad Lietuvos kriminalinės policijos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos, Asmens duomenų inspekcijos, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET, KTU specialistai ir mokslininkai priėmė kvietimą ir dalyvavo DOMREG organizuotuose ICANN kibernetinio saugumo eksperto vestuose kibernetinių nusikaltimų tyrimo mokymuose.

Mes, kaip .lt domeno administratorius, kovojame su domenų registravimu nusikaltimų tikslais ir bendradarbiaujame su kibernetinius nusikaltimus tiriančiais teisėsaugos atstovais. Domenų užsakovams patariame patiems registruoti visus su veikla susijusius panašius domenus, o ne laukti, kol tuo pasinaudos nusikaltėliai. Jeigu prekės ženkle yra savitųjų lietuviškų raidžių ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž, – patariame patikrinti abu domeno variantus – „šveplą“ su lotyniškomis, o kitą variantą – su savitomis lietuviškomis raidėmis. Jeigu laisvi – registruokite abu.

Domenų su savitomis lietuviškomis raidėmis registravimas leis vartotojams patogiau pasiekti svetainę, o nusikaltėliams ir konkurentams – apsunkins kelią pasisavinti ar kopijuoti Jūsų svetainę bei prekių ženklą. Esant didelei su padirbtais ar suklastotais domenais susijusių kibernetinių nusikaltimų rizikai, tai apribos programišių bandymus vykdyti nusikaltimus.

Ypatingai besirūpinantiems saugumu vartotojams rekomenduotume pradėti naudoti domenus su DNSSEC saugumo plėtiniu. DNSSEC technologija leidžia patikimai autentifikuoti DNS užklausas ir atsakymus, užkertant kelią jų klastojimui, todėl šia technologija patariame pasidomėti finansų, elektroninės prekybos ir saugumui jautrių viešųjų paslaugų internete teikėjai.

DNSSEC technologiją pradėjome taikyti dar 2013 metais, bet dėl jos administravimo sudėtingumo ji vis dar nėra plačiai naudojama. Iš beveik 192 tūkstančių registruotų .lt domenų tik 61 šiuo metu naudoja minėtą saugumo plėtinį“.

2018-05-04
Baltijos šalyse auga elektroninių paslaugų vartojimas, Estija – aiški lyderė
Daiva Tamulionienė, Katrina Sataki
Daiva Tamulionienė, Katrina Sataki

Gausėjant domenų arba interneto vardų kiekiui, auga ir elektroninių paslaugų vartojimas. Pasak Rygoje vykusios konferencijos „Baltic Domain Days“ ekspertų, vidutiniškai 3 proc. per metus augantis Baltijos šalių domenų .lt, .lv ir .ee skaičius padidina elektroninių paslaugų vartojimą 6 proc. Plačiausiu elektroninių paslaugų spektru ir vartojimu tarp Baltijos šalių kol kas pirmauja Estija, tačiau pagal interneto vardų skaičių visos Baltijos šalys atsilieka nuo didžiųjų ekonomikų Europoje.

Santuokos internetu Estijoje kol kas neregistruojamos

Estijos interneto fondo, administruojančio .ee domenų registrą, vadovas Heiki Sibul juokauja, kad Estijoje kol kas internete negalima tik susituokti. Estija yra viena labiausiai skaitmeninėje srityje pažengusių valstybių, o beveik visos valdžios teikiamos paslaugos perkeltos į internetą. Net Estijos vyriausybė dirba nenaudodama popierinių dokumentų.

„Pagal informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūros lygį Estija užima aukštas vietas įvairiuose pasaulio reitinguose. Greitas internetas, kiekvienam estui suteikta elektroninės tapatybės ID kortelė, o užsieniečiams – galimybė lengvai tapti elektroniniais Estijos piliečiais, t.y. skaitmeniniais rezidentais, skatina tiek elektroninių paslaugų vartojimą, tiek naujų paslaugų kūrimą. Jau dabar praktiškai visas paslaugas Estijoje galima gauti internete, tik susituokti skaitmeniniu būdu dar nepavyks“, – teigia H. Sibul.

Skaityti daugiau...

Turėdama tik 1,3 mln. fizinių gyventojų, Estija siekia pritraukti net 10 mln. skaitmeninių piliečių. Tai iš esmės išplečia valstybės sampratą ir elektroninėmis paslaugomis didina jos konkurencingumą bei investicinį patrauklumą.

Heiki Sibul
Heiki Sibul

Pagal estiškų interneto vardų skaičių vienam gyventojui Estija lenkia kaimynes, nors iš visų Baltijos šalių turi mažiausiai registruotų domenų. Vidutiniškai 87 iš 1000 Estijos gyventojų turi savo domeną, kai Lietuvoje šis rodiklis siekia 66, o Latvijoje – dar mažiau – tik 63 gyventojai iš 1000 naudojasi unikaliu interneto adresu.

Kodėl reikalingi domenai?

Šiuo metu estiškų .ee interneto vardų srityje yra registruota apie 114 tūkst. domenų, latviškų .lv – apie 130 tūkst., lietuviškų .lt – apie 192 tūkst. Kitose didelėse Europos šalyse domenų skaičius kur kas didesnis. Vokietijoje yra įkurta daugiau kaip 16 mln. .de interneto vardų, Olandijoje – apie 5,8 mln. .nl domenų, Italijoje – 3,1 mln. .it domenų.

Latvijos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos prezidentė Signe Balina aiškina, kad be interneto vardų negali veikti nei valstybė, nei piliečiai, nei verslas.

„Didėjantis interneto vardų skaičius yra susijęs su sparčiai besivystančia skaitmenine ekonomika. Jeigu 2006 m. tik 8 proc. latvių pirko internete, tai 2016 m. – jau 71 proc. Jeigu 2008 m. 21 proc. Latvijos piliečių naudojosi valstybės elektroninėmis paslaugomis, tai 2017 m. besinaudojančiųjų skaičius išaugo iki 70 proc. Neatsilieka Latvijoje ir verslas: 2008 m. tik 42 proc. Latvijos įmonių turėjo interneto svetainę, o jau 2017 šis skaičius išaugo iki 63 proc. Kaip matome, be naujų interneto vardų neįmanoma nei elektroninių paslaugų plėtra, nei konkurencinga ir inovatyvi verslo aplinka“, – pastebi S. Balina.

Latvijos universiteto, Matematikos ir informatikos instituto, Interneto tinklų departamento, administruojančio .lv domenų registrą, vadovė Katrina Sataki mano, kad Baltijos šalys turi per mažai domenų, todėl augimui galimybių dar yra net ir išgyvenant didelę emigraciją bei mažėjantį gyventojų skaičių.

Signe Balina
Signe Balina

„Lyginant su kitomis šalimis, domenų turime nedaug. Baltijos šalyse gyvena apie 6 milijonai gyventojų, tačiau nacionalinių domenų skaičius nesiekia nė pusės milijono. Vis tik reikėtų pasidžiaugti, kad registruojantieji interneto vardus pirmenybę teikia nacionaliniams šalių domenams. Vidutiniškai apie 60 proc., o Latvijoje – net 62 proc. visų registruojamų interneto vardų yra nacionaliniai, valstybę identifikuojantys domenai. Mažiau registruojami bendrieji .com, .net, .org, .eu domenai“, – kalba K. Sataki.

Nacionaliniai interneto vardai populiaresni

Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG, administruojančio .lt domenų registrą, vadovė Daiva Tamulionienė tikina, kad Lietuvoje taip pat pirmenybė teikiama nacionaliniam .lt domenui.

Katrina Sataki
Katrina Sataki

„Jeigu Lietuvoje yra kuriami prekių ženklai, kuriamos įmonių interneto svetainės ar asmenų tinklaraščiai, diegiamos elektroninės paslaugos ar vystomos elektroninės parduotuvės, kurių tikslinė rinka yra Lietuva, beveik visais atvejais pasirenkamas .lt domeno vardas. Nacionalinis domenas padeda lengviau identifikuoti vietovę ar rinką, suteikia daugiau patikimumo ir solidumo. Be to, rinktis lietuvišką domeną verčia ir susiformavę vartotojų įpročiai lengviau prisiminti bei kone automatiškai rašyti lietuvišką interneto vardo dalį .lt. Žinoma, augantys tarptautiniai verslai, kurie siekia eksportuoti, registruoja ne tik lietuvišką domeną, bet ir renkasi Europos Sąjungos .eu ar kitus bendruosius domenus“, – teigia D. Tamulionienė.

Nacionalinių interneto vardų privalumo komunikacijai kol kas neišnaudoja smulkieji verslininkai, kartais apsiribojantys tik socialinių tinklų puslapiais. Tačiau mažėjant komunikacijos efektyvumui socialiniuose tinkluose, svetaines ar elektronines parduotuves su unikaliu interneto vardu nori įkurti vis daugiau smulkių ir augančių verslininkų.

Valstybės elektroninių paslaugų pasiūla auga

Prie elektroninių paslaugų vartojimo didėjimo prisidėjo ne tik augantis domenų skaičius ir verslo aktyvumas, bet ir didinama viešųjų paslaugų pasiūla. 2007-2013 m. Lietuvoje pasitelkiant ES investicijas įgyvendinti 165 projektai, kuriais sukurta daugiau kaip 600 elektroninių paslaugų. Šiuo metu toliau vystomos elektroninės sveikatos, transporto, mokesčių, viešųjų pirkimų, socialinės, kultūrinės ir kitos paslaugos.

„Registracija internetu pas gydytoją, autobusų tvarkaraščių tikrinimas, bilietų rezervacija, leidimų gavimas ar mokesčių deklaravimas, įvairių prašymų pateikimas institucijoms ir kitos elektroninės paslaugos tapo labai populiarios dėl patogumo ir laiko taupymo. Kad didėja elektroninių paslaugų vartojimas ir vis daugiau veiksmų atliekama internetu, pastebime iš augančių lietuviškų domenų DNS užklausų skaičiaus“, – sako D. Tamulionienė.

2018-04-17
Kriptovaliutų karštinė Lietuvoje neslūgsta: padidėjo su virtualiomis valiutomis susijusių interneto vardų skaičius

Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centras DOMREG pastebi, kad nuo praėjusių metų vidurio itin išaugo lietuviškų su kriptovaliutomis susijusių domenų registracijos apimtys. Vien per šių metų pirmuosius du mėnesius užregistruoti 126 nauji su kriptovaliutomis susiję lietuviški interneto vardai, o iš viso jų registruota daugiau nei 350.

Skaityti daugiau...

Iki 2017 m. lietuvių susidomėjimas kriptovaliutomis buvo mažas, todėl per metus būdavo užregistruojama vos po kelis su virtualiomis valiutomis susijusius .lt srities domenus. Bitkoino ir kitų virtualių valiutų populiarumas paskatino daugiau norinčių žengti į šią rinką. Per 2017 m. registruota beveik 200 su kriptovaliutomis susijusių lietuviškų interneto vardų, o dabar kasdien vidutiniškai registruojama po kelis naujus domenus.

Lietuvius apėmė kriptovaliutų karštinė

KTU Interneto paslaugų centro DOMREG Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Tomas Mackus mano, kad susijusių su kriptovaliutomis interneto vardų registracijos bumą išprovokavo ne tik virtualių valiutų kasėjai, bet ir dėl gerai išplėtotos informacinių technologijų infrastruktūros Lietuvą pamėgę startuoliai. „Lietuva skamba pasaulyje kaip viena iš šalių, turinti spartų internetą, gerai išplėtotą infrastruktūrą ir aukštos kompetencijos specialistų, todėl nemažai startuolių, kurie užsiima finansinių technologijų (angl. FinTech) projektų vystymu, kuriasi Lietuvoje ir registruoja su šia sritimi susijusius lietuviškus interneto vardus. Matome itin suaktyvėjusį su populiariausiomis kriptovaliutomis, jų kasimu bei kriptovaliutų piniginėmis susijusių domenų registravimą“, – pastebi pašnekovas. Nemaža lietuviškų su kriptovaliutomis susijusių interneto vardų dalis registruojama galvojant apie kriptovaliutų populiarėjimą ateityje, todėl manoma, kad geras domenas gali būti puiki investicija. „Žinios apie Lietuvoje besikuriančias dideles pramonines kriptovaliutų kasyklas arba kriptofermas vis dažnesnės. Auga ir kriptovaliutų kasimui reikalingos įrangos tiekėjų aktyvumas. Taip pat daugėja asmenų, kurie skuba pirmieji registruoti populiarus vardus, galvodami apie naujus projektus arba tikėdamiesi dar didesnio virtualios valiutos populiarėjimo ateityje. Taip pat naujus domenus registruoja skaitmeninių pinigų keityklos“, – teigia T. Mackus. Daugiausiai su kriptovaliutomis susijusių domenų registruoja užsakovai iš Lietuvos, tačiau yra kelios dešimtys užsieniečių. Iš lietuvių aktyviausi vilniečiai (129 domenai), kauniečiai (82 domenai) ir klaipėdiečiai (19 domenų), tačiau nemažai domenų registruoja užsakovai iš mažesnių Lietuvos rajonų ar net kaimo vietovių.

Domenuose – populiariausių kriptovaliutų pavadinimai

Dabar pasaulyje suskaičiuojama daugiau nei 1500 įvairių kriptovaliutų ir kone kasdien šis skaičius auga. Tačiau populiariausiomis išlieka bitkoinas (angl. bitcoin) ir eteris (angl. ethereum). Šių valiutų pavadinimai pasitelkiami dažniausiai registruojant lietuviškus domenus.

„Pastebėjome, kad domenai su populiariausiais kriptovaliutų pavadinimais jau yra įkurti. Taip pat dažnai naudojamos su kriptovaliutomis susijusios įvairios žodžių kombinacijos „kasykla“, „mining“, „rig“, „coin“, „wallet“ ir t.t. Norint registruoti naują domeną, susijusį kokia nors veikla, reikia pirmiausia galvoti apie tai, kas bus daroma, kad pavadinimas kuo tiksliau atspindėtų veiklą. Jeigu bus užsiimama kriptovaliutos kasimu, tai ir pavadinimas turėtų atspindėti šią veiklos sritį. Bet nebūtinai minėti pačią valiutą, galima išradingai naudoti kitus žodžius ir sugalvoti savo pavadinimą, pavyzdžiui, skaitmeninė kasykla“, – pataria DOMREG specialistai.

Svarstantiems, ar verta registruoti bendruosius interneto vardus, ar lietuviškus, pirmiausia rekomenduojama atsižvelgti į tai, kur bus siūlomos paslaugos vartotojams. Jeigu planuojama dirbti Lietuvoje, pirkėjas ar paslaugos gavėjas yra iš Lietuvos, tuomet geriau rinktis lietuvišką domeną. Lietuviškas domenas geriau atspindi vykdomos veiklos teritoriją ir suteikia solidumo.

Galima registruoti ne tik vieneriems metams

KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovė Daiva Tamulionienė informuoja, kad iš viso jau yra apie 192 tūkst. lietuviškų domenų. Beveik 90 proc. domenų užsakovų yra lietuviai, tačiau nemažai užsieniečių registruoja lietuviškus domenus.

„Kiekvienais metais lietuviškų interneto vardų skaičius padidėja apie 3 proc. Lyginant su kitomis Europos šalimis, naujų domenų augimas Lietuvoje gana nuoseklus. Jeigu kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Estijoje, galime pastebėti net sumažėjimą, tai Lietuvoje domenų skaičius išlieka augantis jau daug metų iš eilės“, – teigia D. Tamulionienė.

2014 m. pradėta taikyti nauja procedūrinio reglamento redakcija, pagal kurią be kitų pakeitimų atsirado daugiamečio (iki 5 metų) domenų registravimo galimybė.

„Tokios galimybės reikėjo, nes ne visiems užsakovams dėl įvairių priežasčių yra patogu metų laikotarpiui baigiantis kaskart pratęsti domeno galiojimo terminą. Yra daug tarptautiniams verslams ar įvairiems ilgalaikiams projektams skirtų interneto vardų, kurie dėl patogumo iš karto registruojami keliems metams. Kaip matome, daugiamečio domenų registravimo galimybe pasinaudoja apie dešimtadalis užsakovų ir kasmet ši dalis auga“, – pastebi D. Tamulionienė.

Pasak pašnekovės, nepratęsus domeno galiojimo termino, domenas patenka į „karantiną“ ir dar yra saugomas 30 dienų. Per šį laikotarpį užsakovui neatkūrus domeno vardo, jis laikomas išregistruotas. Išregistruotą interneto vardą vėl gali įkurti bet kuris norintis užsakovas, todėl pavėlavus pratęsti ir iš „karantino“ atkurti domeną, atsiranda rizika jį prarasti.

Šiuo metu lietuviškų interneto vardų registravimo ir pratęsimo paslaugas teikia 68 Lietuvos ir 55 užsienio akredituoti paslaugų teikėjai.

2018-04-05
Ketvirtį amžiaus sulaukęs lietuviškas domenas padeda puoselėti lietuvių kalbą

Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo 100-metį, 1992 m. įkurtas valstybę internete identifikuojantis .lt domenas skaičiuoja jau 26-uosius gyvavimo metus. Nuo 2004 m. sudaryta galimybė registruoti domenus su lietuviškais rašmenimis leido internetą dar labiau priartinti prie gimtosios kalbos. Šiandien yra įkurta daugiau kaip 1600 domenų su savitomis lietuviškomis raidėmis, o bendras lietuviškų interneto vardų skaičius artėja prie 200 tūkstančių ribos.

Apie lietuviško domeno istoriją ir gražiausius lietuviškus interneto vardus kalbamės su Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro vadove Daiva Tamulioniene.

Skaityti daugiau...

– Lietuva šiais metais švenčia valstybės atkūrimo šimtmetį, o lietuviškas interneto vardas taip pat skaičiuoja daugiau kaip ketvirtį amžiaus. Gal galite prisiminti lietuviško domeno istoriją?

– Lietuviško domeno istorija prasidėjo 1992 m. birželio 3 d., kai Oslo universiteto teikimu organizacija IANA (angl. Internet Assigned Numbers Authority) įkūrė .lt domeną. 1994 m. .lt domeno administravimas perduotas Kauno technologijos universiteto Skaičiavimo centrui, kadangi organizaciniu ir techniniu požiūriu jis buvo labiausiai pasirengęs atlikti aukščiausio lygio domeno administravimo funkcijas.

Kalbant apie procedūrinio reglamentavimo istoriją, Norvegijos administratoriaus nustatytos pradinės taisyklės labai ribojo domenų registraciją. Domenus galėjo turėti tik organizacijos, o domeno vardą turėjo sudaryti mažiausiai 3 simboliai. Tiesa, buvo keletas išimčių dėl vardų, sudarytų iš dviejų simbolių. Vietovardžiai galėjo būti tik savivaldybių domenų varduose, o valstybių pavadinimai – rezervuoti tų valstybių ambasadoms.

Vystantis internetui ir augant poreikiui, domenų registracijos taisyklės buvo palaipsniui liberalizuojamos. 2000 m. panaikintas draudimas turėti domenus privatiems asmenims atvėrė galimybę registruoti interneto vardą kone kiekvienam. Kompleksinį taisyklių peržiūrėjimą stengiamės atlikti kuo rečiau. Tai užtikrina sistemos stabilumą ir geresnį paslaugų teikėjų procedūrų suvokimą.

2007 m. įsigaliojo .lt domeno procedūrinis reglamentas, kuriuo panaikinti bet kokie apribojimai dėl dviraidžių domenų vardų, automatizuotas domenų įkūrimo ir valdymo procesas, tiksliau apibrėžti procedūrų atlikimo terminai. 2014 m. pradėta taikyti nauja procedūrinio reglamento redakcija, pagal kurią be kitų pakeitimų atsirado daugiamečio (iki 5 metų) domenų registravimo galimybė.

Pirmieji domenai mii.lt, ktu.lt ir vu.lt buvo įkurti 1993 m., o po šešiolikos metų 2009 m. įkurtas šimtatūkstantasis domenas. Šiuo metu yra apie 192 tūkst. lietuviškų domenų.

Struktūriniu požiūriu .lt domeną nuo 1994 m. visą laiką administravo Kauno technologijos universiteto padalinys: pradžioje jis vadinosi Skaičiavimo centru, po to – Informacinių technologijų plėtros instituto Interneto paslaugų skyriumi, vėliau – Informacinių technologijų departamento Interneto paslaugų centru, o nuo 2018 m. kovo 1 d. – Interneto paslaugų centru.

Žinoma, žurnalistai žiniasklaidoje dažnai trumpina pavadinimus, tad nenuostabu, kad kartais mus pavadina domenų registro tarnyba arba tiesiog DOMREG. Galbūt taip yra todėl, kad nuo pat veiklos pradžios naudojame interneto bendruomenei paprastesnę santrumpą DOMREG ir interneto svetainę domreg.lt. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad DOMREG atspindi administratoriaus paslaugas žymintį prekių ženklą, bet .lt domeno administratorius yra Kauno technologijos universiteto Interneto paslaugų centras.

– Praėjusiais metais pasirašėte sutartį su tarptautine Interneto korporacija skirtiesiems vardams ir numeriams (angl. Internet Corporation of Assigned Names and Numbers, ICANN). Kuo šis susitarimas svarbus?

– Pirmiausia, tokiu būdu yra formalizuoti santykiai su pasaulinį internetą valdančia organizacija. Pasirašytu dokumentu faktinis .lt domeno administravimas papildytas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Toks statuso įtvirtinimas turi praktinės reikšmės, kadangi 2016 m. .lt domeno administravimo paslauga LR Vyriausybės nutarimu pripažinta turinčia ypatingos svarbos.

Pagrindinė DOMREG užduotis – nepertraukiamas domenų vardų sistemos veikimas ir sąveika su pasauliniu internetu. Todėl KTU vadovybė skiria didelį dėmesį .lt domeno administravimo veiklai. Reguliariai rengiami darbo susitikimai su laikinai einančia universiteto rektoriaus pareigas Jurgita Šiugždiniene ir infrastruktūros direktoriumi Viliumi Sekevičiumi leidžia organizacinius klausimus spręsti kur kas operatyviau ir konstruktyviau. Tai sudaro galimybę gerinti paslaugų kokybę ir lanksčiau reaguoti į rinkos pokyčius.

– Kada ir kodėl atsirado galimybė kurti domenus su savitomis lietuviškomis raidėmis? Ar tokie domenai tapo populiarūs?

– Kad lietuviški interneto vardai būtų tikrai lietuviški trūko galimybės domenus registruoti su lietuviškais diakritiniais ženklais. Tokia techninė galimybė atsirado 2003 m., internetą valdančiai ICANN organizacijai patvirtinus IDN (angl. Internationalized Domain Name) dokumentus, skirtus koduoti ir atvaizduoti savitąsias nacionalines raides interneto varduose.

Atsižvelgdamas į gana dažnai lietuvių kalbos žodžiuose naudojamus diakritinius ženklus Kauno technologijos universitetas pritarė iniciatyvai sukurti daugiakalbę domenų vardų sistemą, kuri leido puoselėti etnokultūrinį identitetą bei padaryti ją patrauklesnę platesniam vartotojų ratui. Nuo 2004 metų kovo 30 dienos galima įkurti domenus su savitomis lietuviškomis raidėmis.

Nors pavyko išspręsti sudėtingus IDN sistemos diegimo klausimus, pagrindine problema išliko žmonių įprotis rašyti „šveplai“. Pradžioje nebuvus techninių galimybių naudoti savitąsias lietuviškas raides telekomunikacijai, vartotojai įprato rašyti jas keisdami įprastomis lotynų abėcėlės raidėmis. Tiek taisyklinga, tiek „švepla“ žodžių vartosena elektroninėje aplinkoje dabar atspindi žmonių pasidalijimą į dvi grupes: vieni ignoruoja diakritinius ženklus dėl susiformavusio įpročio, kiti – principingai naudoja visą lietuvišką raidyną nuo pat tokios galimybės atsiradimo.

Atsakant į klausimą, ar domenai su savitomis lietuviškomis raidėmis yra populiarūs, reikėtų galvoje pirmiausia turėti susiformavusius vartotojų įpročius rašyti „šveplai“, ne tik interneto vardus, bet ir elektroninius laiškus ir trumpąsias SMS žinutes. Kaip visi žinome, vartotojų įpročius keisti ypatingai sunku.

Domenų vardai su savitomis lietuviškomis raidėmis registruojami tokia pačia tvarka, kaip ir kiti interneto vardai, t. y., pagal .lt domeno procedūriniame reglamente apibrėžtus reikalavimus, tačiau IDN domenų skaičius siekia tik apie 1 proc. nuo viso .lt domenų skaičiaus.

– Nors vartotojų įpročius pakeisti sunku, vis tik siekiate puoselėti lietuvių kalbą. Kartu su Lietuvos kompiuterininkų sąjunga ir Valstybine lietuvių kalbos komisija kasmet organizuojate gražiausio lietuviško interneto vardo rinkimus. Kaip kilo tokio konkurso idėja ir pagal kokius kriterijus atrenkate gražiausius lietuviškus domenus?

– Tokio konkurso idėja kilo Lietuvos kompiuterininkų sąjungai, o mes jai pritarėme 2014 m. švęsdami dešimtmetį nuo daugiakalbei terpei pritaikytų domenų vardų atsiradimo. Gražiausias lietuviškas interneto vardas kasmet renkamas iš registruotų lietuviškų vardų su savitosiomis lietuviškomis raidėmis – ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž.

Bendradarbiaudami su Lietuvos kompiuterininkų sąjunga ir Valstybine lietuvių kalbos komisija šiuo konkursu siekiame pakeisti vartotojų įpročius rašyti „šveplai“, atkreipti dėmesį į techninę galimybę naudoti gimtąją kalbą interneto varduose ir paskatinti registruoti taisyklingus lietuviškus vardus, apskritai puoselėti lietuvių kalbą internete. Pastebime, kad vis daugiau registruojančiųjų lietuviškus prekių ženklus ir įmonių pavadinimus, registruoja abu variantus – tiek „šveplą“, tiek su savitomis lietuviškomis raidėmis interneto vardus.

Atrinkti gražiausius lietuviškus interneto vardus padeda Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kalbininkai, kurie vertina domeno vardo skambesį ir taisyklingą sandarą, taip pat atsižvelgia į tai, kaip domeno vardas atspindi interneto svetainės turinį ir ar taisyklinga yra tos svetainės kalba. Gražiausias domeno vardas renkamas balsavimu internete.

2014 m. gražiausiu lietuvišku interneto vardu išrinktas klaužada.lt, 2015 m. – voveraitė.lt, 2016 m. – vištapuode.lt, 2017 m. – ilgasūsas.lt. 2018 metais internautai išrinko gražiausiu miškininkystės paslaugų bendrovės šilinga.lt interneto vardą.

– Sakykite, ar ir kitose valstybėse interneto vardai su tos valstybinės kalbos abėcėlės savitomis raidėmis nėra labai populiarūs kaip Lietuvoje? Kaip Lietuva atrodo pagal IDN domenų skaičių lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis?

– Interneto vardai su tos valstybinės kalbos abėcėlės savitomis raidėmis labai populiarūs Rusijoje ir Kinijoje bei kitose ne lotynišką raštą naudojančiose šalyse.

Europos Sąjungos šalyse daugiausiai domenų su savitomis abėcėlės raidėmis registruojama Danijoje (apie 5,5 proc. nuo visų registruotų šalies domenų), Švedijoje (apie 5 proc.) ir Vokietijoje (apie 4 proc.). Nemažai IDN domenų registruojama Vengrijoje (apie 3,4 proc.), Suomijoje (apie 3,1 proc.), Austrijoje (apie 2,4 proc.) ir Estijoje (apie 2,3 proc.). Kitose Europos sąjungos šalyse, kaip ir Lietuvoje, IDN domenai nėra labai populiarūs ir sudaro iki 1 arba kiek daugiau nei 1 proc. nuo visų registruotų šalies domenų.

– Be nacionalinių, t. y., valstybę identifikuojančių (angl. Country Code Top-Level Domains, ccTLD) domenų atsirado labai daug bendrinių domenų (angl. Generic Top-Level Domains, gTLD). Jūsų nuomone, kokią įtaką tai daro nacionaliniams domenams ir jų svarbai?

– Tai, kad leidžiama registruoti daugiau interneto vardų su skirtingomis ir tam tikras veiklos sritis, o ne tik valstybes atspindinčiomis galūnėmis, mano nuomone, yra gerai. Didesnė konkurencija visada yra sveikas dalykas. Be to, bendrinius domenus galima įkurti iš bet kurios šalies, o tai apriboja kai kurių nelabai demokratiškų valstybių užmačias valdyti internetą.

Žinoma, tam tikra grėsmė valstybę identifikuojantiems interneto vardams dėl atsiradusios galimybės registruoti bendrinius yra. Bet taip pat pastebime ir kitą tendenciją: pirmiau registruojamas .lt domeno vardas, ypač kai Lietuva yra tikslinė verslo rinka, o paskui – kitas, dažniausiai su verslo sritimi susijęs bendrinis interneto vardas. Daugelis supranta, kad lietuviškas domenas geriau atspindi vykdomos veiklos teritoriją ir suteikia patikimumo bei solidumo.

Pavyzdžiui, jeigu fotografas Lietuvoje atidaro savo studiją, jis paprastai rinksis lietuvišką domeną savo interneto svetainei, nes tikėsis pritraukti daugiau klientų iš Lietuvos, kurie naršyklės adreso eilutėje rinkdami vardą kone automatiškai prideda .lt galūnę. Jeigu vis tik fotografas pasirinktų tik .photo, .photos ar .photography domeną, tikėtina, kad dalį lietuvių gali prarasti arba sukelti jiems nepatogumų pasiekiant interneto svetainę.

– Yra diskutuojama galimybė registruoti domenus, kurie būtų sudaryti iš jaustukų (angl. emoticon, emoji). Dėl kokių priežasčių tokiai idėjai nepritariama ir kokia Jūsų nuomonė?

– Galbūt jaunimui tokie domenai ir būtų patrauklūs, tačiau kiltų labai daug techninių sunkumų administruojant tokius domenus. Vadinamieji emotikonai yra labai panašūs vienas į kitą, dažnai juos sunku atskirti net vizualiai, o skirtingos operacinės sistemos šiuos simbolius skirtingai koduoja ir interpretuoja, todėl kol kas tokios idėjos buvo atsisakyta.

2018-04-05
2018 m. šilinga.lt išrinktas gražiausiu lietuvišku IDN interneto vardu
Jau penktą kartą renkamo gražiausio lietuviško interneto vardo, turinčio savitų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių (IDN), rinkimuose šiais metais nugalėjo miškininkystės paslaugas teikiančios bendrovės interneto vardas šilinga.lt
Antroje vietoje liko laimės rato žaidimo interneto vardas nusišypsok.lt, o trečioje – produktų iš mėtų gamybos bendrovės interneto vardas mėtinisgyvenimas.lt.
Sveikiname nugalėtojus ir visiems dėkojame už lietuviškų interneto vardų naudojimą.
2018-03-29
Baltijos domenų dienos
Kviečiame į pirmąjį Baltijos šalių interneto vardams skirtą renginį BALTIC DOMAIN DAYS, kuris vyks 2018 m. balandžio 19-20 dienomis.
Renginyje pasisemsite vertingos informacijos apie Baltijos šalių domenų industriją, susitiksite su šios verslo srities atstovais ir paminėsite gražią Latvijos domeno .LV 25-erių metų sukaktį. Pagrindinės temos bus susijusios su domeno vardo panaikinimu, blokavimu, elektroniniais nusikaltimais ir intelektinės nuosavybės teisėmis.
Konferencija vyks Rygoje, Melngalvių rūmuose – viename iš unikaliausių Latvijos istorinių pastatų. Dalyvavimas konferencijoje nemokamas. Renginys vyks anglų kalba. Išankstinė registracija yra privaloma ir vyks iki 2018 m. balandžio 12 d.
Registracija, visa renginio programa ir platesnė informacija apie renginį interneto svetainėje: www.balticdomaindays.lv
Baltic Domain Days
2018-02-07
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis
2018 m. vasario 16 d. minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Šia proga nuo 2018-02-12 iki 2018-02-22 siūlome užsiregistruoti .lt domeną už specialią kainą. Dėl informacijos prašome kreiptis į savo paslaugų teikėją. Akredituotų .lt paslaugų teikėjų sąrašas.
2017-12-22
DomReg kolektyvas sveikina visus šventėmis
2017-11-07
Pasirašyti Atsakomybės pagrindai su ICANN
2017 m. lapkričio 3 d. Domreg pasirašė Atskaitomybės pagrindus su Interneto korporacija skirtiesiems vardams ir numeriams (ICANN). ICANN
2017-06-21
.lt domenui 25-eri

1992 m. birželio 3 d. padedant Norvegijos vyriausybei Norvegijos Oslo Universiteto prašymu internete įkurtas LT srities domenas, o pirmieji interneto vardai mii.lt, ktu.lt, vu.lt užregistruoti 1993 m.

Taip, prieš 25 metus prasidėjo Lietuvai svarbi lietuviško domeno istorija, kurią iki šiol tęsia Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų departamento (KTU ITD) Interneto paslaugų centras (DOMREG).

Po sausio 13-osios reikėjo interneto

KTU ITD Interneto paslaugų centro vadovė Daiva Tamulionienė prisimena, kad sovietams bandant užgniaužti žiniasklaidą po sausio 13-osios įvykių reikėjo padėti elektroniniais kanalais skleisti žinią apie Lietuvą.

„Norvegijos vyriausybė pasiūlė padėti Lietuvai ir atvežė tris dideles mašinas-kompiuterius, kuriose instaliavo x400 protokolą ir paleido elektroninį paštą, kuris buvo visiškai kitoks, negu mes dabar esame įpratę matyti. Tuo metu nebuvo TCP/IP tinklo Lietuvoje, todėl tos mašinos buvo sujungtos tarpusavyje x25 protokolu, o per dirbtinį žemės palydovą – su Norvegijos Oslo universitetu. Taip atsirado galimybė akademinei bendruomenei bei nepriklausomybę paskelbusios šalies Seimui naudotis internetu ir siųsti informaciją apie tai, kas vyksta Lietuvoje“, – pasakoja D. Tamulionienė.

Pirmąjį interneto vardą su lietuviška LT galūne 1993 m. užregistravo Matematikos ir informatikos institutas, vėliau įkurti Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus universiteto domenai. Tuo metu interneto adresus galėjo turėti tik akademinė bendruomenė, valstybės institucijos ir įmonės.

Lietuviškų domenų skaičius artėja prie 200 tūkst.

Pasak D. Tamulionienės, dėl mažai išplėtotų tinklų ir lėto palydovinio ryšio pirmasis Lietuvos internetas buvo labai lėtas ir nepatikimas, todėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tinkle LITNET buvo imtasi diegti patikimesnį ir stabilesnį TCP/IP tinklą.

„Perkelti lietuviško domeno palaikymą į Kauną buvo mano iniciatyva, nes tuo metu dirbau su norvegiškomis mašinomis, kuriomis buvo sudėtinga naudotis. Visa informacija buvo norvegiška, jos dažnai stodavo, net elektroninį paštą išsiųsti nebuvo paprasta. Tuo tarpu kitos šalys jau turėjo TCP/IP tinklą ir naudojosi tiems laikams šiuolaikinėmis technologijomis. 1995 m., lietuviško domeno palaikymą perkėlėme į Kauną, LITNET tinklą. Po to intensyviai tobulinome domenų palaikymo paslaugas, ypatingą dėmesį skirdami saugumui“, – teigia D. Tamulionienė.

Šiandien yra užregistruota beveik 190 tūkst. lietuviškų domenų.

Skaityti daugiau...
Daiva Tamulionienė
Daiva Tamulionienė

Interneto svetainių kūrimas paspartino domenų registraciją

Informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius buvo vienas pirmųjų aktyviai padėjusių registruoti lietuviškus interneto vardus. Pašnekovo teigimu, didžiausią impulsą lietuviškiems domenams davė elektroninio pašto ir interneto svetainių kūrimas, prasidėjęs nuo 1995 metų.

Jis teigia, jog reikėjo atlikti nemažą darbą, įtikinėjant įmones kurti interneto svetaines, kurių pavadinimas baigiasi .lt, nes lygiagrečiai veikė tarptautinė įmonė, kuri siūlė .com domenus, o lietuviškas registras buvo gana griežtas.

„Mes įtikinėjome verslą, kad geriau yra sumokėti šiek tiek pinigų ir turėti unikalų lietuvišką adresą, kuris leidžia identifikuoti šalį, o ne kopijuoti kitus. Mes turime savo identitetą ir Lietuvoje domenai turėtų būti su .lt galūne. Dabar tokių klausimų nebekyla ir praktiškai visos lietuviškos interneto svetainės renkasi lietuvišką domeną“, – prisimena M. Pareščius.

Lietuviškos raidės interneto adresuose nepopuliarios

Kad lietuviški interneto vardai būtų tikrai lietuviški vis dar trūko galimybės domenus registruoti su lietuviškais diakritiniais ženklais. Tokia techninė galimybė atsirado 2004 metais, kai buvo įdiegta IDN sistema, atvaizduojanti lietuviškas raides interneto varduose.

KTU ITD Interneto paslaugų centro Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Tomas Mackus teigia, kad lietuviški simboliai interneto varduose nėra populiarūs ir tokių domenų iš viso užregistruota apie 1 600.

„Adresų su lietuviškais ženklais populiarumas nėra labai didelis, nes jie skirti vietinei interneto bendruomenei. Neįprasta būtų pateikti tokį adresą partneriams iš užsienio šalių – jiems vien įvesti tą adresą būtų sudėtinga, surasti simbolius š, ž ir panašiai“, – teigia T. Mackus.

Pasak jo, kadangi mūsų raštą didžiąja dalimi sudaro lotynų abėcėlės raidės ir yra tik kelios su diakritiniais ženklais, todėl, neturėję techninių galimybių naudoti savitąsias lietuviškas raides, žmonės įprato rašyti „šveplai“. Galimybė naudoti neiškraipytą savo kalbą ne tik tekste, bet ir interneto adreso pavadinime, atsirado tik patvirtinus naujus interneto standartus ir įdiegus atnaujinimus interneto adresų sistemoje.

„Nuo 2014-ųjų kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir Lietuvos kompiuterininkų sąjunga kasmet renkame gražiausią lietuvišką interneto vardą. Gražiausiais jau išrinkti klaužada.lt, voveraitė.lt, vištapuode.lt, ilgasūsas.lt“, – pasakoja T. Mackus.

Pašnekovo teigimu, interneto vardai su diakritiniais ženklais populiarūs Rusijos Federacijoje ir Kinijos Liaudies Respublikoje, nes rusų kirilica ir kinų raštas skiriasi nuo lotyniško. Be to, šios šalys yra labai didelės ir turi daug vartotojų, todėl jų domenai nacionaline kalba labai populiarūs.

Tomas Mackus
Tomas Mackus

Jei interneto adrese yra žodis „Lietuva“, reikės leidimo

Internete yra vartotojų, kurie mielai adresuose registruotų ne tik lietuviškus keiksmažodžius, bet ir kitokią necenzūrinę leksiką. Lietuvos interneto vardų registras DOMREG yra sudaręs bei nuolat pildo nepageidaujamų interneto vardų sąrašą. Užregistruoti nepavyks ne tik ydingo, nevartotino žodžio, bet ir interneto vardų su žodžiu „Lietuva“. Jie yra ribojami Lietuvos Respublikos įstatymų. Kai kurie domenai yra blokuojami teismų, teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų pavedimu.

KTU ITD Interneto paslaugų centro vadovė D. Tamulionienė mano, kad iki šiol pavyko sumažinti įvairius apribojimus interneto vardų registracijai, todėl kiek griežčiau vykdomas interneto vardų administravimas, kad nebūtų klastojamos tapatybės ir daromi nusikaltimai internete.

Mes esame pakankamai liberalūs. Asmenys gali vartoti Lietuvos vardą domeno varde su .lt galūne tik gavę leidimą iš Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT). Jei įmonės pavadinime ar registruotame prekės ženkle yra žodis Lietuva, tokiai domeno registracijai RRT leidimas nereikalingas. Lietuvos vardo naudojimas turi būti skaidrus, nes tai yra šalies pavadinimas“, – teigia D. Tamulionienė.

Per metus – daugiau kaip 10 tūkst. kibernetinių nusikaltimų

Augant kibernetinių nusikaltimų skaičiui, tiek interneto svetainių prieglobos paslaugas teikiančių, tiek interneto ryšį užtikrinančių ir serverius administruojančių, tiek interneto adresus palaikančių specialistų rūpesčiu tampa saugumas.

Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius Rytis Rainys teigia, kad incidentų internete kasmet registruojama vis daugiau, o rezonansiniai nusikaltimai internete ir kryptingos programišių atakos paliečia vis didesnį skaičių tiek paprastų interneto vartotojų, tiek ir verslo subjektus.

Pasak jo, po įvykių, tokių kaip plačiai aptartas klinikos „Grožio chirurgija“ asmens duomenų vagystės atvejis tapo akivaizdu, kad būtina akylai rūpintis saugumu ir tuose sektoriuose, kur kibernetinis saugumas iki šiol nebuvo laikytas prioritetiniu.

„Per metus skaičiuojama daugiau kaip dešimt tūkstančių informacinių sistemų užvaldymo atvejų Lietuvoje. Viruso įterpimas į svetainę vartotojui yra nematomas. Jei svetainė labai lankoma, turi tūkstančius vartotojų per dieną, tiek kompiuterių ji ir gali apkrėsti, kas yra labai pavojinga. Mūsų institucijos pagrindinis uždavinys – sustabdyti kenkėjiškus programišių veiksmus”, - pažymi R. Rainys.

Rytis Rainys
Rytis Rainys

Kibernetiniai nusikaltėliai ieško pažeidžiamų vartotojų

e

Dar 2006 m. buvo įkurtas incidentus internete tiriantis CERT-LT padalinys, kuris dirba su užsienio partneriais ir Lietuvos interneto paslaugų teikėjais.

„Kovodami su programišiais pastebėjome, kad dalis atakų yra vykdomos iš tų pačių IP adresų ar domenų, todėl pirmiausiai stengiamės padėti valyti nuo virusų vartotojų kompiuterius ir interneto svetaines laikančius serverius“, – teigia R. Rainys.

Jis pataria vartotojams labiau apsaugoti savo kompiuterius ir serverius diegiant programinės įrangos atnaujinimus.

„Kibernetinių nusikaltėlių sukurti robotai ieško pažeidžiamiausių vietų, t.y. silpniausių, labiausiai neapsaugotų vartotojų. Jei neįsidiegiame naujinimų, antivirusinių sistemų, internete elgiamės neatsakingai (spaudinėjame neaiškias nuorodas, atidarinėjame įtartinus laiškus), pateksime į silpnesnių, mažiau apsaugotų vartotojų kategoriją, kurių ieško programišių robotai. Jei vartotojas neinvestuos į kibernetinį saugumą, neatnaujins savo sistemų, jis gali tapti auka jei ne šiandien, tai rytoj“, – perspėja R. Rainys.

Jis akcentuoja, jog tam, kad netaptume programišių taikiniais, turime investuoti į saugumą. Na, o toms įmonėms, kurios savo veikla yra patrauklios kiberatakoms, pavyzdžiui, įmonėms, užsiimančioms elektronine prekyba, medicinos įstaigoms bei kitoms vartotojų duomenis kaupiančioms organizacijoms, ši rizika yra dar didesnė, todėl apsaugos lygis turi būti dar aukštesnis.

Ar galima „nulaužti“ internetą?

Paklaustas, ar galima „nulaužti“ internetą taip, kad jis daugeliui vartotojų neveiktų, R. Rainys atsako, jog nors tokia teorinė galimybė yra, ji realiai sunkiai įgyvendinama.

„Geras dalykas yra tas, jog domenų sistema yra labai paskirstyta, ją yra labai sunku pažeisti. Buvo atvejų, 2005–2007 metais, kai programišių komandos bandė „nulaužti“ pasaulinę DNS sistemą kryptingomis DDoS atakomis. Pasaulyje yra trylika grupių šakninių serverių, palaikančių LT ir kitus aukščiausio lygio domenus. 2005 m. programišiams iš 13 pavyko nulaužti 3, 2007 m. – tik vieną. Jei nors vienas serveris lieka gyvas, visi kiti sinchronizuojasi, ir sistema veikia. Tad lietuviškas domenas yra saugus ir patikimose rankose“, – teigia R. Rainys.

Lietuviško interneto vardo saugumą ir paslaugos patikimumą užtikrinančio KTU ITD Interneto paslaugų centro vadovė D. Tamulionienė sako, kad labai daug investuojama į DNS serverių saugumą.

„Infrastruktūra, kuri yra sukurta dabartiniam .lt domenui yra gana didelė ir sudėtinga. Tai nėra vienas ar keli serveriai. Mes DNS serverius laikome daugelyje pasaulio šalių, kurie .lt domeną aptarnauja paskirstytai. Nustojus veikti vienam ar keliems serveriams, jų darbą perimtų likusieji. Infrastruktūra yra nuolat stiprinama, plečiama, tad yra daroma viskas, jog programišiai lietuviško domeno palaikymo sistemos neįveiktų“, – užtikrina D. Tamulionienė.

Emigracija nemažins domenų skaičiaus

KTU ITD Interneto paslaugų centro Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas T. Mackus mano, kad didelė emigracija neatvėsins noro lietuviams naudotis lietuviškais interneto adresais.

„Labai tikiuosi, kad jaunoji karta bus labiau išprususi, technologijos nebus tokia naujiena kaip prieš dešimtmetį, o jaunimas supras vertę turėti savo unikalų lietuvišką interneto adresą asmeninei svetainei ar elektroniniam paštui, o ne vien naudotis „Facebook“ paskyra. Kadangi internetas neturi sienų, tai visiškai nėra skirtumo, ar žmogus gyvena Lietuvoje, ar užsienyje. Jei jis jaučia ryšį su Lietuva, norėdamas domeno vardo – visada pasirinks su .lt galūne“, – mano T. Mackus.

2017-06-16
Domreg seminaras
2017 m. birželio 3 d. sukako 25 metai nuo .lt domeno įkūrimo. Ta proga 2017 m. birželio mėn. 13 d. KTU Santakos slėnyje vyko  DOMREG.LT seminaras Interneto paslaugų teikėjams (iškilmingas sukakties paminėjimas ir praktinis seminaras), kurį organizavo KTU ITD Interneto paslaugų centras.
Renginyje sveikinimo žodį tarė Vykdomasis direktorius Paulius Arštikys, UAB „Microsoft Lietuva“ atstovas Šarūnas Končius, buvęs ilgametis LITNET vadovas Rimantas Kavaliūnas bei esamas vadovas Raimundas Tuminauskas. Pranešimus skaitė LR Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius dr. Rytis Rainys ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė.
Dėkojame visiems dalyvavusiems.
Renginio akimirkos ir sveikinimo žodis
Domreg seminaras Domreg seminaras Domreg seminaras Domreg seminaras Domreg seminaras Domreg seminaras Domreg seminaras Domreg seminaras Domreg seminaras
Seminare skaityti pranešimai:
2017-04-13
Ilgasūsas.lt išrinktas gražiausiu .lt IDN domeno vardu 2017 metais
Gražiausio interneto srities vardo, parašyto su lietuviškomis ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž raidėmis, rinkimai jau baigėsi. Norime padėkoti visiems balsavusiems ir pasveikinti 2017 metų nugalėtoją, kuriuo tapo Ilgasūsas.lt (Vaikų darželio „Ilgas ūsas“ svetainė). Antroji vieta atiteko Žiburys.lt (Šakių „Žiburio“ gimnazijos svetainė), o trečioji - Kupolė.lt (Liaudies folkloro ansamblių „Kupolė“ ir „Serbentėlė“ svetainė). Sveikiname nugalėtojus, o visiems dalyviams dėkojame už gražius ir kūrybingus lietuviskus interneto sričių vardus.
2017-03-31
Gražiausio interneto domeno vardo rinkimai
Šie metai jau ketvirtieji, kai kartu su Lietuvos kompiuterininkų sąjunga ir Valstybinės lietuvių kalbos komisija organizuojame gražiausio interneto srities vardo, parašyto su lietuviškomis ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž raidėmis, rinkimus. Atrenkant vardus konkursui, buvo atsižvelgiama ne tik į užregistruoto vardo grožį, bet ir į tai, ar šiuo vardu užregistruota svetaine veikia. 2017-ųjų metų gražiausio interneto srities vardo nominantai yra šie:
  • ilgasūsas.lt
  • kupolė.lt
  • mažųjų-valdos.lt
  • raštija.lt
  • žiburys.lt
  • žara.lt
Visi, norintys padėti išrinkti gražiausią interneto srities vardą, gali tai padaryti balsuodami iki balandžio 9 d.
2017-03-07
Domenų termino pabaigos data WHOIS tekstiniu režimu
Whois duomenų bazėje tekstiniu režimu (TCP portas 43, serveris whois.domreg.lt) kartu su įkūrimo data pateikiama ir domeno termino pabaigos data. WEB sąsajos Whois duomenų bazėje jau buvo rodomos abi (įkūrimo ir termino pabaigos) datos.
2016-12-23
DomReg kolektyvas sveikina visus šventėmis
2016-01-29
Domreg seminaras
2016-01-29 įvyko Domreg seminaras paslaugų teikėjams, seminaro metu aptarti atvirų duomenų, interneto svetainių blokavimo ir kiti klausimai. Pristatymų skaidrės:
2015-12-23
DomReg kolektyvas sveikina visus šventėmis
Tegul šventinė nuotaika Jums įkvepia ryžto siekiant užsibrėžtų tikslų,
sėkmės įgyvendinant puikias idėjas, atrandant kūrybiškumą, bei naujas
galimybes.
Linksmų Šv. Kalėdų ir Laimingų Naujųjų Metų!
Linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujų Metų!
2015-12-21
KTU sustiprino domeno „.lt“ apsaugą nuo kibernetinių atakų
Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų departamento Interneto paslaugų centras (KTU ITD IPC), administruojantis interneto domeną „.lt“, kartu su IT ir telekomunikacijų bendrove „Teo“ įdiegė papildomas apsaugos nuo paskirstytų atsisakymo aptarnauti (DDoS) kibernetinių atakų priemones. Svarbią KTU ITD IPC įrangą saugos ne tik domeno “.lt” apsaugos sistema, bet ir speciali „Teo“ kibernetinių atakų užkardymo įranga.
DDoS apsauga
KTU ITD IPC administruojamos domeną „.lt“ aptarnaujančios domenų vardų sistemos tarnybinės stotys per valandą vidutiniškai gauna maždaug 4 mln. domenų vardų sistemos užklausų, į kurias atsako pateikdamos turimą informaciją apie registruotus „.lt“ domenus. 88 proc. iš 173 tūkst. administruojamų „.lt“ srities domenų yra įkurti Lietuvos juridinių ir fizinių asmenų, juos valdyti padeda 141 akredituotas paslaugų teikėjas.
„Teikiamų domeno „.lt“ paslaugų pateikiamumas ir saugumas yra aukščiausio prioriteto KTU ITD IPC veiklos sritis. Todėl tik bendradarbiaudami su galingą ir diversifikuotą tinklo struktūrą turinčiu operatoriumi galime užtikrinti DDoS rizikų valdymą ir nuo kibernetinių atakų apsaugoti viešųjų paslaugų teikėjus ir vartotojus“, – sako KTU ITD IPC vadovė Daiva Tamulionienė.
„Teo“ KTU ITD IPC įdiegė kelių lygių apsaugos sistemą ir „Arbor“ įrangą, kuri yra sujungta su specialiais „Teo“ DDoS atakų užkardymo įrenginiais. Todėl, jei kibernetinės atakos atveju KTU neužteks jų įrenginių našumo arba interneto prieigos, įsijungs „Teo“ apsaugos sistemos.
„Kasdien „Teo“ tinkle įvyksta tūkstančiai bandymų įsilaužti ar kaip nors kitaip pakenkti tinklo naudotojams. Todėl nuolatinės investicijos į atakų užkardymą bei galimybės panaudoti galingas kolektyvinės apsaugos priemones mažina DDoS atakų kiekį“, – sako „Teo“ rizikų valdymo vadovas Vytautas Bučinskas.
Paskutiniais Lietuvos elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio (CERT-LT) duomenimis, elektroninių paslaugų trikdymo (angl. DoS ir DDoS) atvejų trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, sumažėjo penktadaliu.
2015-04-16
Voveraitė.lt išrinktas gražiausiu .lt IDN domeno vardu 2015 metais
Lietuvos kompiuterininkų sąjunga kartu su KTU Informacinių technologijų departamento Interneto paslaugų centru (Domreg.lt) ir Valstybine lietuvių kalbos komisija surengė gražiausio .lt domeno vardo su savitosiomis lietuviškomis raidėmis konkursą. 2015 metų nugalėtoju paskelbtas Voveraitė.lt.
Daugiau informacijos apie konkursą galite rasti VLKK svetainėje.
2015-03-23
Domreg seminaras
2015-03-06 įvyko Domreg seminaras paslaugų teikėjams, seminaro metu aptarti perleidimo ir paslaugų teikėjo keitimo inicijavimo patobulinimai. Pristatymų skaidrės:
2014-12-22
DomReg kolektyvas sveikina visus šventėmis
2014-06-10
Domreg seminaras
2014-06-06 įvyko Domreg seminaras paslaugų teikėjams, kurio metu buvo pristatyta ir aptarta nauja .LT procedūrinio reglamento redakcija. Pristatymų skaidrės:
2014-04-02
IDN statistika
Džiaugiamės, kad jau dešimt metų .lt domene galima įkurti vardus turinčius savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. Kaip keitėsi IDN domenų skaičius ir kitą statistiką galite peržiūrėti .lt IDN domenų ataskaitoje
2014-02-25
IDN subdomenų 10-mečio akcija
2014 m. kovo 30 d. 10 val. sukanka lygiai 10 metų, kai lt domene buvo pradėti registruoti domenų vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. Ta proga balandžio mėnesį skelbiame .lt subdomenų su savitosiomis lietuviškomis raidėmis akciją. Visą balandžio mėnesį tokių subdomenų įkūrimui bus taikoma speciali (mažesnė) kaina. Šia akcija siekiame suteikti interneto bendruomenei progą palankesnėmis sąlygomis įkurti interneto domenus, kurių varduose naudojamos savitosios lietuvių kalbos abėcėlės raidės ir taip prisidėti prie lietuvių kalbos naudojimo internete skatinimo.
2013-12-23
DomReg kolektyvas sveikina visus šventėmis
2013-02-20
DNSSEC pasirašytas .lt domenas
Kauno technologijos universitetas skelbia apie pabaigtą projektą - interneto adresų sričių pavadinimų sistemos (DNS) saugumo plėtinių (DNSSEC) technologijos įgyvendinimą .lt domene. Paslaugų teikėjai, įkuriantys ir administruojantys savo klientų interneto adresus su .lt galūne, jau gali pradėti naudoti skaitmeninius parašus, kad išvengtų galimų DNS saugumo pažeidžiamumų, kai bandoma suklastoti interneto adreso išsprendimą.
„Naujos technologijos įgalinimas .lt interneto adresams turėtų būti ypač aktualus padidinto saugumo reikalaujančioms ir .lt interneto adresą naudojančioms informacinėms sistemoms, bankų internetinei bankininkystei ar elektroninės komercijos portalams.” – teigia KTU Interneto paslaugų centro vadovė Daiva Tamulionienė. „Pradėta naudoti DNSSEC technologija leis patikimai autentifikuoti DNS užklausas ir atsakymus, užkertant kelią jų klastojimui.”
2013-01-31 KTU duomenų centre įvyko .lt domeno pasirašymo ceremonija, kurios metu naudojant modernią kriptografinę saugumo įrangą buvo sugeneruoti .lt domeno DNSSEC parašai. .lt domeno DNSSEC parašų saugojimui naudojama aparatinė kriptografinė saugumo įranga turinti FIPS 140-2 level 3 standarto sertifikatą, kuris užtikrina, kad iš šios įrangos yra neįmanoma išgauti privačių saugumo raktų, naudojamų .lt domeno pasirašymui.
2013-02-20 Internet Assigned Numbers Authority (IANA) organizacijai į šakninius DNS serverius patalpinus .lt domeno skaitmeninius parašus, .lt domene pradėjo veikti DNSSEC technologija.
2012-12-21
DomReg kolektyvas sveikina visus šventėmis
2012-06-01
.lt dvidešimt metų
.lt dvidešimtmečio proga, Domreg.lt visiems IPT suteikia 50% nuolaidą naujų .lt subdomenų registravimui nuo 2012-06-01 iki 2012-06-30. Dėl .lt subdomenų registracijos akcijos metu teiraukitės pasirinkto IPT.
2012-05-23
Domreg.lt LOGIN Lietuvos interneto apdovanojimų 2012 partneris
LOGIN2012
2012-01-17
Galimybė viešame WHOIS rodyti papildomą kontaktinę informaciją
Kiekvienas .lt subdomenų užsakovas, prisijungęs prie užsakovų srities turi galimybę nurodyti kokią papildomą užsakovo informaciją rodyti viešame .lt WHOIS (pvz. telefono numerį).
Siekiant apsaugoti asmens privačius duomenis, įprastai WHOIS pateikiama minimali informacija (fizinių asmenų tik el. pašto adresas ir inicialai). Daugiau informacijos bus pateikiama tik užsakovui pakeitus rodymo nuostatas.
2012-01-12
ICANN pradeda priimti paraiškas naujų bendrinių aukščiausio lygio domenų įkūrimui
ICANN organizazija nuo šiandien pradeda priimti paraiškas naujų bendrinių aukščiausio lygio domenų įkūrimui. Paraiškos bus priimamos iki 2012m. balandžio 12d. Dabar esantis 19 bendrinių aukščiausio lygio domenų (pvz. .com, .net, .info) sąrašas bus papildytas naujais domenais.
Daugiau informacijos ICANN svetainėje
2012-01-10
Informacinis DNS filmukas
Domreg.lt pristato lietuvišką trumpo animacinio filmuko versiją, paprastai ir vaizdžiai demonstruojančią kaip veikia DNS sistema.
2011-12-27
DomReg kolektyvas sveikina visus šventėmis
2011-02-22
Papildomas IPv6 DNS adresas
Plėtodamas IPv6 pateikiamumą, Domreg.lt pradėjo skelbti dar vieną IPv6 DNS serverio adresą (c.tld.lt), šiuo metu trys iš penkių DNS serverių grupių klientus aptarnauja naudodami ir IPv6 adresus:
  • b.tld.lt - 2001:678:19::1
  • c.tld.lt - 2001:678:4::4
  • d.tld.lt - 2001:678:6::1
2010-12-23
DomReg kolektyvas sveikina visus su artėjančiomis šventėmis
2010-08-13
Naujas .lt DNS serverių anycast debesis
Stiprindamas .lt domeno DNS infrastsruktūrą .lt registras papildė .lt DNS serverius b.tld.lt anycast serverių debesiu. Šiuo metu naudojami jau trys DNS anycast serverių debesys .lt domeno aptarnavimui (b.tld.lt, c.tld.lt ir d.tld.lt). Naudojant anycast technologiją keli serveriai skelbia vieną IP adresą, klientų užklausas aptarnauja artimiausiais serveris.
b.tld.lt pasiekiamas tiek IPv4 tiek IPv6 protokolais.
2009-12-23
DomReg kolektyvas sveikina visus su artėjančiomis šventėmis
2009-10-07
.lt procedūrinio reglamento pasikeitimai
Informuojame apie .lt procedūrinio reglamento pasikeitimus, kurie buvo padaryti po šiais metais vykusių konsultacijų su IPT.
Svarbiausias pasikeitimas - suvienodinta .lt subdomenų kaina visiems akredituotiems IPT, nepriklausomai nuo administruojamų subdomenų skaičiaus.
Kadangi keičiasi .lt procedūrinis reglamentas, keičiasi kai kurios administratoriaus ir akredituoto IPT sutarties nuostatos.
Detalus pasikeitimų aprašymas
2009-05-25
Domreg.lt naujienlaiškis
Domreg.lt išleido trumpą naujienlaiškį, kuriame aprašoma .lt domeno istorija ir dabartinė registro veikla.
2009-04-06
Užregistruota 100 000 .lt subdomenų
.lt domeno administratorius, Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institutas (Domreg.lt), džiaugiasi pranešdamas, kad pasiekta 100 000 .lt subdomenų riba. Šią ribą pasiekėme praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams nuo naujos .lt sistemos starto (2007-03-13). Įvairi .lt domeno statistika pateikiama statistikos ataskaitoje.
2009-02-06
Pranešimas dėl .lt domeno registro teikiamų paslaugų
Informuojame, jog .lt domeno administratorius Domreg.lt, yra informuotas dėl UAB „Domenų kontrolė“ siūlomų paslaugų. Todėl siekdami veiklos skaidrumo bei esamų aplinkybių aiškumo, pranešame, jog .lt domeno administratorius Domreg.lt niekada nebuvo ir nėra susijęs su UAB „Domenų kontrolė“. UAB „Domenų kontrolė“ veikla nėra susijusi su .lt registru, nurodyta įmonė nėra akredituotas .lt paslaugų teikėjas.
Renkantis paslaugų teikėją, visuomet rekomenduojame palyginti įvairių paslaugų teikėjų siūlomas paslaugas bei kainas, atkreipti dėmesį į skirtumus. Akredituotų paslaugų teikėjų sąrašus galima rasti atitinkamo domeno registro svetainėse:
2009-01-15
IDN subdomenų statistika
Šiuo metu IDN subdomenai (vardai, turintys raidžių su diakritiniais ženklais)) sudaro apie 1% visų užregistruotų .lt subdomenų.
Mūsų atliktais skaičiavimais, apie pusė žodžių lietuvių kalbos žodyne turi raidžių su diakritiniais ženklais, todėl tikėtina, kad tokių subdomenų daugės.
.lt IDN subdomenų statistika
2008-06-13
Pasiekta 80000 .lt subdomenų riba
2008-06-13 užregistruotų .lt subdomenų skaičius pasiekė 80000, per aštuonis mėnesius registras paaugo dvidešimčia tūkstančių subdomenų.
Domreg.lt šia proga atliko .lt subdomenų naudojimo analizę
2008-04-04
.lt domeno IPT seminaras
2008 m balandžio 16d. (trečiadienį) nuo 10 iki 15 val. Domreg.lt organizuoja seminarą Interneto paslaugų teikėjams. Seminaras įvyks Domreg.lt (Informacinių technologijų plėtros institute, Studentų 48a, Kaunas) 337 auditorijoje.
Dienotvarkėje:
  1. Naujam .lt domeno procedūriniam reglamentui – metai:
    • .lt domeno apžvalga, statistika
    • išryškėję naujos tvarkos privalumai ir trūkumai
    • diskusijos, IPT atsiliepimai apie naują tvarką ir registro sistemą
  2. Kiti klausimai (IPT atstovai, pageidaujantys į dienotvarkę įtraukti čia neminimus klausimus, prašomi atsiųsti savo pageidavimus el. paštu adresu hostmaster@domreg.lt)
Seminaro dalyvius prašome registruotis el. paštu į hostmaster@domreg.lt atsiunčiant tokią informaciją:
  • Dalyvio vardas ir pavardė
  • Atstovaujama įmonė
  • Ar atstovaujama įmonė yra akredituotas .lt domeno IPT [TAIP/NE]
  • El. pašto adresas
2008-03-19
.lt domenas jau pasiekiamas ir IPv6 interneto protokolu
Interneto adresus skirstančių organizacijų skaičiavimais visi dabar naudojami 4 kartos interneto protokolo adresai bus išdalinti iki 2012 metų, todėl interneto plėtra sustos, jei nebus pradėtas naudoti naujos kartos interneto protokolas.
Atsižvelgdamas į interneto protokolo vystymosi tendencijas Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institutas vykdydamas .lt domeno infrastruktūros modernizavimo darbus įgalino .lt domeno paslaugą naudojant 6 kartos interneto protokolą.
Nuo 2008-03-09 .lt domenas jau yra pasiekiamas naudojant 6 kartos interneto protokolą.
Domreg.lt siekia sudaryti visas sąlygas interneto paslaugų teikėjams ir vartotojams naudotis kokybiškomis, pažangiomis ir laikmetį atitinkančiomis .lt domeno paslaugomis.
2008-03-13
Nauja .lt registro sistema veikia jau vienerius metus
Nauja .lt registro sistema darbą pradėjo 2007-03-13 13val. Per metus .lt subdomenų skaičius išaugo nuo 45000 iki 72000 (60% prieaugis). Šiuo metu kas savaitę subdomenų skaičius išauga daugiau nei 500 subdomenų.
Džiaugiamės, kad daugėja IPT naudojančių automatizuotą EPP .lt registro sąsają (per metus atlikta virš 3 milijonų EPP operacijų), o subdomeno būsenos patikrinimui vis dažniau vietoje WHOIS pasirenkamas spartesnis DAS servisas.
2008-03-05
.lt anycast DNS serveriai
.lt sritį pradėjo aptarnauti c.tld.lt anycast DNS serveriai (šiuo metu septyni serveriai įvairiose šalyse).
2007-12-19
DomReg kolektyvas sveikina visus su artėjančiomis šventėmis
2007-10-18
Užregistruota virš 60000 .lt subdomenų
2007-10-18 .lt subdomenų skaičius perkopė 60000. .lt registras nuo 2007-05-14 paaugo 10000 .lt subdomenų.
2007-06-11
.lt sritis atnaujinama dažniau
Iki šiol .lt sritis buvo atnaujinama penkis kartus kiekvieną darbo dieną. Nuo 2007-06-12 .lt sritis bus atnaujinama visomis dienomis kas valandą.
2007-06-11
.lt subdomenų skaičiaus augimas
Po naujos registro sistemos starto kas savaitę .lt subdomenų skaičius išauga daugiau nei 450.
.lt subdomenų savaitinis augimas
2007-05-14
Užregistruota virš 50000 .lt subdomenų
2007-05-11 .lt subdomenų skaičius perkopė 50000.
.lt subdomenų skaičiaus augimas
2007-03-20
Dviejų simbolių .lt subdomenai
Keli šaltiniai internete (nesiteiravę Domreg.lt) klaidingai paskelbė, jog visi dviejų simbolių subdomenai buvo užregistruoti kelios minutės po .lt registro sistemos starto. Tačiau net šiuo metu (2007-03-20) laisvi daugiau nei 400 dviejų simbolių subdomenai
2007-03-13
.lt registro sistemos startas
Paleista nauja .lt registro sistema. IPT ir užsakovus kviečiame susipažinti su nauju reglamentu.
.lt registro sistemoje dirba:
  • WEB WHOIS servisas
  • Tekstinis WHOIS servisas (whois.domreg.lt TCP portas 43)
  • DAS servisas (das.domreg.lt TCP portas 4343)
2007-01-02
Paleista domreg testinė sistema
Paleista .lt registro testinė sistema.
IPT kviečiame registruotis sistemoje.